Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad klimato šiltėjimas veikia voragyvių, vabzdžių pernešamų ligų (erkinio encefalito, Laimo ligos, maliarijos) paplitimą ir jų sezoniškumą. Pakilusi temperatūra pagreitina ligų platintojų vystymosi ciklą, turi įtakos ligų išplitimui į naujas teritorijas, pailgina ligos perdavimo sezoną tose teritorijose, kuriose jos jau egzistuoja.
Lietuvoje yra matoma erkių platinamų ligų (erkinio encefalito, Laimo ligos) sergamumo didėjimo tendencija bei pailgėjusi erkių aktyvumo trukmė. Stebima, kad Lietuvoje erkės būna neaktyvios vos du žiemos mėnesius. Šiuo metu Lietuvoje registruojami maliarijos atvejai yra įvežtinės kilmės, tačiau kylanti vasaros mėnesių temperatūra kuria palankias sąlygas maliarinių uodų gyvenimui bei maliarijos sukėlėjų veisimuisi.
Siekiant suvaldyti sergamumą su klimato kaita susijusiomis infekcinėmis ligomis, Lietuvoje parengta Su klimato kaita susijusių ligų (alerginių ir infekcinių) 2015–2020 metų profilaktikos programa. NVSC, prisidėdamas prie programos įgyvendinimo, kasmet vertina erkinio encefalito ir Laimo ligos sergamumo pokyčius, stebi erkių gausos dinamiką ir jų aktyvumo trukmę bei stebi maliarinių uodų lervų gausos dinamiką.
2017 m. iš viso buvo užregistruoti 464 erkinio encefalito atvejai. Didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu buvo nustatytas Utenos, Kauno, Tauragės, Alytaus ir Vilniaus apskrityse. Jose sergamumas erkiniu encefalitu buvo toks pat ar didesnis nei bendras Lietuvos sergamumo rodiklis.
Sergamumas Laimo liga Lietuvoje yra daug didesnis nei erkiniu encefalitu. 2017 m. iš viso buvo užregistruoti 2 678 Laimo ligos atvejai. Didžiausi sergamumo Laimo liga rodikliai buvo Panevėžio, Vilniaus, Telšių, Tauragės ir Kauno apskrityse. Jie buvo didesni už bendrą Lietuvos sergamumo rodiklį.
Erkių gausumo stebėsena 2017 m. buvo vykdoma 11-oje stacionarų: Kauno marių regioninio parko kvartaluose (Kauno m. ir Kauno r.), Babėnų miške (Kėdainių r.), Žvėrinčiaus miške (Prienų r.), Pajūrio regioniniame parke (Giruliai), Usėnų miške (Šilutės r.), Papojo miške (Panevėžio r.), Luponių miške (Šiaulių r.), Linkaičių miške (Radviliškio r.), Grybelių miške (Utenos girininkija) ir Daumantų kaime (Anykščių r.). Šiuose stacionaruose erkės buvo aktyvios nuo kovo mėnesio iki lapkričio–gruodžio mėnesių. Vidutinis erkių gausumas (erkių skaičius 1 km) tarp šių stacionarų labai svyravo – nuo 2,6 (Papojo miške) iki 50,6 (Babėnų miške) erkių 1 km.
2017 m. maliarinių uodų lervų gausos stebėjimas buvo atliktas Alytaus, Kauno, Klaipėdos ir Utenos apskrityse. Atliktų stebėjimų duomenimis, vidutinis maliarinių uodų lervų gausumo rodiklis, kuris išreiškiamas lervų skaičiumi viename surinktame mėginyje, 2017 m. siekė nuo 0,28 iki 6,8.
Sergamumas erkių platinamomis ligomis 2017 m.:
Administracinė teritorija |
Erkinis encefalitas |
Laimo liga |
||
Susirgimų skaičius |
Sergamumo rodiklis (atv./10 tūkst. gyv.) |
Susirgimų skaičius |
Sergamumo rodiklis (atv./10 tūkst. gyv.) |
|
Alytaus apskritis |
23 |
1,7 |
77 |
5.5 |
Kauno apskritis |
109 |
1,9 |
602 |
10,7 |
Klaipėdos apskritis |
37 |
1,4 |
164 |
5,2 |
Marijampolės apskritis |
19 |
1,3 |
62 |
4,3 |
Panevėžio apskritis |
25 |
1,1 |
336 |
15,2 |
Šiaulių apskritis |
40 |
1,5 |
204 |
7,6 |
Tauragės apskritis |
17 |
1,8 |
104 |
10,7 |
Telšių apskritis |
12 |
0,9 |
149 |
11,0 |
Utenos apskritis |
53 |
4,0 |
20 |
1,5 |
Vilniaus apskritis |
129 |
1,6 |
960 |
11,9 |
Iš viso Lietuvoje: |
464 |
1,6 |
2 678 |
9,5 |