Gargždiškiai, vaikštinėdami po miestą, turbūt jau pastebėjo neįprastas, šešiose skirtingose miesto vietose įkurdintas skulptūras 2D formatu. Kas ir kodėl pastatė šias skulptūras ir ką jos simbolizuoja, naujienų portalui mano-gargzdai.lt pasakojo Gargždų kultūros centro režisierius Vaidas Kvedaras.

Idėją parsivežė iš Austrijos

Gargždų kultūros centro režisierius Vaidas Kvedaras pasakojo, kad idėja sukurti 2D formato skulptūras kilo vienos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojos Jolantos Polekauskienės organizuotų kelionių kultūrininkams metu: „Austrijoje, Melko vienuolyne pamačiau tam tikrus šaržuotus gyvūnus (varną, spalvotą dramblį), kurie atrodė lyg keistas kontrastas – išpuoselėtoje vienuolyno erdvėje iš krūmų, medžių išlindę gyvūnai. Ir grįžęs pamąsčiau – kodėl negalėtų Gargžduose atsirasti kas nors panašaus, tik įprasminant miesto istoriją?“

Anot idėjos autoriaus, planuota skulptūras kurti vienam ar kitam miesto gimtadieniui, bet J. Polekauskienei pradėjus dirbti Sveikatos apsaugos skyriaus pavaduotoja, atstove bendruomenėms, atsirado niša, bendradarbiaujant su Gargždų miesto bendruomene, sukurti domėjimąsi istorija, turizmą skatinantį projektą, turintį išliekamąją vertę. Taip įgyvendinant Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017– 2019 m. veiksmų planą gimė projektas „101 istorinis žingsnis“.

„Buvo suteikta galimybė pačiai bendruomenei nuspręsti projekto likimą, įsiklausyti į jų norus. Nebuvo taip, kad valdžios atstovai ar Taryba primeta savo nuomonę. Pradėjome bendradarbiauti su Violeta Gedgaudiene, pasikeitus miesto bendruomenės pirmininkui, toliau sėkmingai bendradarbiavome su Šarūnu Vaičiuliu ir bendromis pastangomis sukūrėme šį projektą“, – idėjos įgyvendinimo pradžią prisiminė režisierius.

Gargždų krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja Regina Šiurytė-Šimulienė ir režisierius Vaidas Kvedaras. Sandros Vaičienės nuotr.

Projektas pristatytas Muziejų naktį

Praėjusį penktadienį, minint Muziejų naktį, Gargždų krašto muziejus sukvietė miestelėnus į renginį, kurio metu pristatytas miesto bendruomenės Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui dedikuotas projektas „101 istorijos žingsnių“.

Apžiūrėję muziejaus ekspoziciją renginio dalyviai buvo pakviesti į miesto parką, kur jaukioje aplinkoje Gargždų miesto teatras skaitė barono Eugenijaus Ronne poeziją. XIX amžiaus viduryje lenkų kalba išleistą poeziją į lietuvių kalbą išvertė Regina Koženiauskienė, suteikdama progą gargždiškiams išgirsti paskutinio miesto barono eiles gimtąja kalba.

Renginio metu pristatytos ir praėjusią savaitę netikėtai Gargžduose atsiradusios 2D formato istoriją atspindinčios mažosios architektūros skulptūros, menančios Klaipėdos rajono ir Gargždų miesto istoriją, tai – muziejus po atviru dangumi.

Apie 20 skulptūrų, sukurtų pasitelkus šiuolaikines technologijas, išdėstytos šešiose istoriškai miestui svarbiose vietose: piliakalnyje, seniausioje miesto – J. Basanavičiaus – gatvėje, parke, buvusiose sinagogos ir muitinės vietose bei pagrindinėje Klaipėdos gatvėje.

Skulptūros pristatytos Muziejų nakties renginio metu. S. Vaičienės nuotr.

Kviečia pasivaikščioti ir pasidomėti išsamiau

Prie Dauparų įmonės „Dėmesio srautas“ spausdintų skulptūrų nėra įrengtų stendų, pasakojančių istoriją ar paskirtį, taip, pasak. V. Kvedaro, gargždiškiai ir miesto svečiai skatinami domėtis, bendrauti, atrasti Klaipėdos rajono turizmo informacijos centrą ir Gargždų krašto muziejų, kur visiems norintiems bus suteikiama išsami informacija, susijusi su projektu: „Nepridėdami aprašo siekėme, kad žmonės mąstytų, interpretuotų, domėtųsi plačiau.“

Skulptūros statytos ne šiaip sau, jos įkurtos įprasminant tam tikras Gargždų miesto istorijos detales: parke, prie jaunimo vasaros estrados projekto iniciatoriai įkurdino simbolinį muitininką – Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1918–1923 m. Gargžduose veikė pasienio perėjimo punktas; Klaipėdos gatvės kaštonų alėją papuošė kolekcininko Vlado Zenkevičiaus studijos „Klaipėdos krašto pinigai 1917–1923“ banknotų iliustracijos; žydų gyvenimą Gargžduose įprasmino simbolinė Dovydo žvaigždė, įrengta ten, kur kadaise stovėjo sinagoga (prie krepšinio aikštelės už „Minijos“ kino teatro); madingų XX a. 4 dešimtmečio žmonių iliustracija simboliškai papuošė vieną seniausių miesto gatvių – J. Basanavičiaus; teatro aktorių fotografijos „užėmė“ parką, kur kadaise stovėjo mediniai kultūros namai, vykdavo įvairūs renginiai; ant Gargždų piliakalnio stovi kuršių istoriją menančios figūros, kurias tikroviškai pavaizduoti padėjo kuršių rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubo „Pilsots“ atstovai, pozavę nuotraukoms.

Projekto iniciatoriai išleido žemėlapį, kuriame pažymėtos skulptūrų vietos ir pateikti trumpi aprašymai. Žemėlapių ir išsamesnės informacijos gyventojai ir miesto svečiai gali kreiptis į Turizmo informacijos centrą ir Gargždų krašto muziejų.

„Fotografijos skulptūroms paimtos iš kolekcininko Raimundo Juciaus asmeninės kolekcijos ir muziejaus fondų. O mados žmonių fotografiją muziejui dovanojo garsaus tarpukario Gargždų mokytojo dukra Laima Kiaunytė-Mickienė“, – informavo Gargždų krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja Regina Šiurytė-Šimulienė.

J. Basanavičiaus gatvę papuošė madingų žmonių fotografija. S. Vaičienės nuotr.

Veidrodinė skulptūra atspindi žmones

Miesto parko prieigose ant nupjauto seno ąžuolo kamieno pastatyta kiek kitokia, išskirtinė skulptūra – veidrodinė. Žiūrintis į ją žmogus mato savo atspindį, anot Vaido Kvedaro, ji parodo, koks tu esi žmogus, kokią istoriją kuri.

„Veidrodinė skulptūra, kurią miestiečiai pamatė pirmiausia, simbolizuoja tą šimtas pirmą žingsnį – neturi veido, tik atspindį. Ji teikia daug informacijos, atsakomybės – pastatyta ant nupjauto ąžuolo tarsi sako, kad mes, patys žmonės esame atsakingi už viską. Nei medis, nei gyvūnas negali apsiginti nuo žmogaus“, – simboliką aiškino V. Kvedaras.

Režisierius samprotavo, kad standartiškai paminklai ir memorialai statomi praeičiai, bet nieko nekuriama dabarčiai, kas neštų žinią, įprasmintų naujoves: „Tos pačios skulptūros, kurtos pasitelkiant naujausias technologijas, pateikia seną naujai ir iš karto sužiba“.

Skulptūra pastatyta prie įėjimo į parką tam, kad žmogus susimąstytų, džiaugtųsi juo, savo miestu, neniokotų, saugotų ateities kartoms.

Skulptūros mieste, anot režisieriaus, stovės tol, kol sunyks: „Jos nebijo lietaus, nieko, tad bus tol, kol saugosime.“

Veidrodinė skulptūra kviečia pažvelgti į save. S. Vaičienės nuotr.

Žemėlapis:

„Mano Gargždai“ įgyvendina SRT dalinai finansuojamą projektą. VšĮ „Mano Gargždai“ gavo dalinį 4 000 eurų Spaudos, radijo ir televizijos finansavimą, projekto „Šimtas istorinių žingsnių: Klaipėdos kraštas“ įgyvendinimui.

SRT finansuojama rubrika „Šimtmečio iniciatyvos“

Projekto pristatymo akimirkos ir skulptūros – Sandros Vaičienės nuotraukose: