Birželio 15–17 dienomis Klaipėdos rajono savivaldybė kviečia gyventojus seniūnijose išsakyti savo nuomonę apie pavadinimo keitimą iš Klaipėdos rajono savivaldybės į Gargždų savivaldybę.

Kodėl šis klausimas keliamas? Iš tikrųjų klausimas keliamas ne pirmą kartą. Istorija prasidedančių ir vėl nurimstančių diskusijų apie tai, kad Savivaldybė turėtų vadintis Gargždų vardu, trunka jau daugiau nei dvidešimt metų. Tikriausiai arčiausiai sprendimo pakeisti pavadinimą buvome 1999 metais, kai Vyriausybė buvo parengusi administracinių vienetų reformos antrojo etapo programą ir viename iš programos punktų buvo numatyta pavadinti Klaipėdos rajono savivaldybę jos tikruoju vardu – Gargždų savivaldybe. Kadangi, Vyriausybės užmojis buvo didelis (įsteigti virš 30 naujų savivaldybių), o Seimo ryžtas imtis veiksmų – gerokai mažesnis, tai programa ir liko tik programa. Beje, šiuo atveju gyventojų nuomonės greičiausiai niekas net nebūtų klausęs.

Vėlesnės diskusijos nelabai peržengdavo Gargždų bendruomenės ribų ir dažniausiai atsimušdavo į rajono politikų nenorą apskritai svarstyti šį klausimą. Situacija pasikeitė 2017 metais, kai dabartinė Vyriausybė pradėjo svarstyti apskričių (regionų) likimą ir tuo pat metu užsiminė apie tai, kad reiktų keisti sovietinį palikimą – žiedines savivaldybes. Diskusijų objektu tapo ir Klaipėdos rajono savivaldybė, nors formaliai neatitinka vieno svarbiausių žiedinės savivaldybės kriterijų – Savivaldybės centras, skirtingai nei Alytaus, Šiaulių, Panevėžio, Kauno ir Vilniaus rajonų atveju, yra ne žiedu apsuptame mieste, o Gargžduose. Vėl išaugo tikimybė, kad jei nespręsime mes, nuspręs už mus.

Kas ir kaip mus pavadino Klaipėdos rajonu? Nors Klaipėdos krašto tradicijos puoselėtojai bando susieti šį pavadinimą su Klaipėdos kraštu arba Mažąja Lietuva, iš tikrųjų jokių tiesioginių sąsajų nėra. Jei turėtume galimybę grįžti į 1935 ar 1949 metus ir paklausti Gargždų, Priekulės ar Veiviržėnų gyventojų, kas yra Klaipėdos rajonas, tai jie tikriausiai tik pagūžčiotų pečiais. Klaipėdos rajono pavadinimą Gargždų, Dovilų, Kretingalės, Endriejavo ir kitų valsčių gyventojai sužinojo tik 1950 metų liepos 6 dieną, kai tuomet leistame laikraštyje „Raudonasis švyturys“ buvo paskelbta apie naują Lietuvos administracinį-teritorinį padalijimą, kurį birželio 20 dieną patvirtino sovietinės Lietuvos Aukščiausios Tarybos Prezidiumas. Taip Lietuvoje atsirado 4 sritys ir 87 rajonai. Tarp jų ir Klaipėdos rajonas su centru Klaipėdos mieste. Rajonas nebuvo itin didelis, nes jungė tik Gargždus, Dovilus, Dauparus, Kretingalę ir keletą smulkesnių kaimų. Tuo tarpu Priekulė (tuo metu didesnė už Gargždus ir turėjusi miesto statusą) tapo Priekulės rajono centru. Tad matome, kad 1950 metais atsiradęs teritorinis darinys neturėjo jokių sąsajų su Klaipėdos kraštu, o Klaipėda rajono pavadinime minima dėl labai paprastos priežasties – būtent uostamiestis suskirstymo metu buvo rajono centru. Gargždai centru tapo po poros metų, o dar po kelių metų prie Klaipėdos rajono prijungtas ir Priekulės rajonas. Jei norime įvardyti daiktus tikraisiais vardais, tai Klaipėdos rajonas yra ne kas kita, kaip sovietinis palikimas, o ne tas mūsų paveldas, kurį reikia saugoti ir puoselėti.

Tad šią gyventojų apklausą galime vertinti ir kaip mūsų sprendimą dėl klausimo, kurio mūsų seneliai ir proseneliai negalėjo patys spręsti. Ar jie gyveno Gargždų valsčiuje, ar kuriame kitame, jiems tiesiog 1950 metais buvo pasakyta: nuo šiol jūs gyvenate Klaipėdos rajone. Po kelių metų ta pati žinia buvo pranešta ir Priekulės gyventojams.

Ką laimėsime ir ką prarasime? Laimėsime atgautą tapatybę. Galėsime vadintis savo, o ne kaimyno vardu. Kiekvienam, kuris iš tikrųjų myli Gargždus, tai labai svarbus laimėjimas. Esame dvidešimt pirmasis pagal dydį Lietuvos miestas, tačiau turime slėptis po svetimu pavadinimu, nors trys dešimtys mažesnių nesislepia.

O prarasime (bent jau ta dalis, kuri nepuoselėja jokių sentimentų Gargždams) iliuziją, kad kažkaip esame klaipėdiečiais. Būtent iliuziją, nes realiai Klaipėdoje mes esame tik rajono gyventojai, į kuriuos galima nekreipti dėmesio, jei dvi savivaldybės neturi tarpusavyje pasirašiusios susitarimų.

Ir pabaigai – du pasiūlymai. Pirmasis, kaip piliečio: eikime ir išsakykime savo nuomonę, ne taip dažnai gauname galimybę pasisakyti ir būti išgirsti. Antrasis, kaip gargždiškio: eikime ir sugrąžinkime Gargždus į administracinį žemėlapį!

Apklausos vietos:

Agluonėnų seniūnija, Priekulės g. 4, Agluonėnai.

Dauparų-Kvietinių seniūnija, Žemaitės g.10, Gargždai.

Dovilų seniūnija, Lašupio g. Nr.1 A, Dovilai.

Endriejavo seniūnija, Mokyklos g. 3, Endriejavas.

Gargždų seniūnija, Žemaitės g. 10, Gargždai.

Judrėnų seniūnija, Mokyklos g. 4, Judrėnai.

Kretingalės seniūnija, Klaipėdos g. 12, Kretingalė.

Priekulės seniūnija, Klaipėdos g. 14, Priekulė.

Sendvario seniūnija, Saulės g. 1, Slengiai.

Veiviržėnų seniūnija, Laisvės g. 4, Veiviržėnai.

Vėžaičių seniūnija, Gargždų g. 25, Vėžaičiai.

Gyventojai savo nuomonę gali pareikšti tik toje seniūnijoje, kurioje yra deklaruota jų gyvenamoji vieta.

Apklausos datos:

Birželio 15 d. (penktadienis, nuo 13.00 val. iki 19.00 val.).

Birželio 16 d. (šeštadienis, nuo 10.00 val. iki 18.00 val.).

Birželio 17 d. (sekmadienis, nuo 10.00 val. iki 15.00 val.)