Vyriausybė liepos 4 d. patvirtino iš esmės naujus Gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų ir Valstybinių mobilizacinių užduočių valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms sąrašus. Tai užtikrins mobilizacijos sistemos veikimą, sprendimų priėmimo greitį ir lankstumą mobilizacijos paskelbimo atveju.

Įvertinus geriausią tarptautinę praktiką ir atsisakius ne tokių svarbių sričių, Gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų sąrašas sumažėjo triskart – nuo devyniolikos iki šešių. Vadovaujantis šiuo sąrašu, paskelbus mobilizaciją bus siekiama užtikrinti valstybės gynybą, valdymą ir institucijų veiklą, ekonomikos ir civilinės infrastruktūros funkcionavimą, gyventojų aprūpinimą būtinaisiais poreikiais, vidaus saugumą ir tarptautinę veiklą.

Vyriausybė taip pat patikslino ir paskyrė naujas mobilizacines užduotis įstaigoms ir institucijoms, kurių indėlis ypatingai svarbus ginant Lietuvos valstybę ir jos gyventojus. Įstaigoms ir institucijoms nurodytos prioritetinės jų veiklos sritys, kurioms turėtų būti skiriamas išimtinis dėmesys ir ištekliai, taip užtikrinant efektyvesnį valstybės pasirengimą veikti mobilizacijos metu. Vadovaujantis šiomis užduotimis institucijos ir įstaigos turės parengti mobilizacijos planus, kuriuose numatys visus užduočių įgyvendinimui reikalingus veiksmus ir priemones.

„Trumpesnis sąrašas ir aiškesni prioritetai leis optimaliau valdyti situaciją, o turimus žmogiškuosius, materialinius ir finansinius išteklius bus galima sutelkti tik patiems svarbiausiems su valstybės ir visuomenės saugumu bei stabilumu susijusiems tikslams“, – teigia krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Pasak ministro, pasikeitusi saugumo situacija ir kylančios grėsmės reikalavo iš esmės naujos mobilizacijos sistemos Lietuvoje, kuri būtų greita, aiški ir lanksti.

„Pirma, iki šiol buvusi sistema rėmėsi XX a. mobilizacijos samprata ir prielaida, jog valstybė turės daug laiko pasiruošti karui ir mobilizuoti reikiamus išteklius, todėl priimti pokyčiai leis trumpinti biurokratines procedūras, reagavimo laiką ir lanksčiai reaguoti į situaciją pagal aplinkybes. Antra, su XXI a. kariavimo technologijomis laiko mobilizacijai gali ir nebūti – valstybė turėtų skelbti mobilizaciją kartu su karo padėtimi, todėl reformuodami mobilizacijos sistemą įvertinome tiek privataus sektoriaus vaidmenį, tiek atsiradusias naujas technologijas“, – sako R. Karoblis.

Valstybinės mobilizacinės užduotys suskirstytos taip, kad atitiktų tam tikrą gyvybiškai svarbią valstybės funkciją, o už kiekvienos užduoties vykdymą atsakytų keli subjektai – taip didės tarpinstitucinė sąveika, bus skatinamas bendradarbiavimas bei užtikrintas visapusiškas pasirengimas užduoties įgyvendinimui. Užduotys skiriamos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijoms, tam tikroms ministerijoms, savivaldybių administracijoms, Valstybės saugumo departamentui, Lietuvos bankui, kitoms institucijoms bei įstaigoms.

Šiuo metu taip pat rengiamas Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pakeitimo projektas.