Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo keičiama storosios žarnos vėžiu sergančių žmonių gydymo tvarka. Siekiant užtikrinti pacientų saugumą įvedami griežtesni kokybės reikalavimai gydymo įstaigoms, kurios teikia chirurgijos paslaugas šiems pacientams. Pokyčiai įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 dienos.
Pasak sveikatos apsaugos ministerijos Antrinio ir tretinio lygio koordinavimo skyriaus vyr. specialistės Ingos Cechanovičienės, iki šiol Lietuvoje storosios ir tiesiosios žarnų piktybiniais navikais sergantiems pacientams didžiosios chirurginės operacijos galėjo būti atliekamos gydymo įstaigose, turinčiose licenciją teikti stacionarines antrinio ar tretinio lygio paslaugas. Kitaip tariant, kai kurios gydymo įstaigos atlikdavo vos kelias didžiąsias operacijas per metus. Tačiau per metus atliekant taip mažai didžiųjų operacijų, neįmanoma užtikrinti aukštą teikiamos paslaugos kokybę. Kokybiškai atlikta didžioji chirurginė operacija daro įtaką paciento išgyvenamumo trukmei, pasveikimo ir grįžimo į pilnavertį gyvenimą galimybėms.
„Įsigalios teisės aktas, kuriuo siekiama iš esmės pagerinti storosios žarnos ir tiesiosios žarnos piktybinių navikų chirurgijos paslaugų kokybę. Tokias specializuotas operacijas galės atlikti gydymo įstaigos, kurios teikia specializuotą onkologinę pagalbą bei įstaigos, atitinkančios nustatytus reikalavimus“, – sako I. Cechanovičienė.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) 2016 m. duomenimis, dėl minėtų piktybinių navikų buvo atlikta 1 571 didžioji operacija, iš kurių 1 257 buvo atliktos 6-ose gydymo įstaigose, o likusiose 31 įstaigoje – 314 operacijų. Siekiant užtikrinti didžiųjų operacijų paslaugų kokybę buvo nustatytas minimalus specializuotų operacijų reikalavimas – ne mažiau kaip po 50 didžiųjų chirurginių operacijų per metus.
Tad artimiausiu metu šios operacijos galės būti atliekamos 6 gydymo įstaigose Lietuvoje – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, Nacionaliniame vėžio institute, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. O taip pat tose gydymo įstaigose, kurios turi licenciją teikti stacionarines III lygio abdominalinės (pilvo) chirurgijos paslaugas ir kuriose atliekama ne mažiau kaip 50 didžiųjų chirurginių operacijų per metus dėl storosios žarnos ar tiesiosios žarnos piktybinio naviko.
Taip pat, visiems pacientams, kuriems pirmą kartą patvirtinta piktybinio naviko diagnozė – onkologinės ligos diagnostikos ir gydymo taktiką privalo parinkti bei gydymo planą sudaryti daugiadalykė gydytojų specialistų komanda: gydytojas onkologas chemoterapeutas, gydytojas onkologas radioterapeutas, gydytojas chirurgas arba gydytojas abdominalinis (pilvo) chirurgas, gydytojas patologas, gydytojas radiologas ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai specialistai pagal poreikį.
Pasaulyje kasmet nustatoma apie 1,23 milijono naujų storosios žarnos ir tiesiosios žarnos piktybinių navikų atvejų, o tai sudaro 9,7 proc. visų piktybinių navikų. Sergamumas šiais navikais paplitęs išsivysčiusiose šalyse ir siekia 30–45 atvejus 100 000 gyventojų per metus. Lietuvoje kasmet apie 900 žmonių nustatoma ši liga.
