Liepos 6 d., minint Valstybės (karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, viso pasaulio lietuviai vieningai giedojo šalies himną. Ne išimtis ir Klaipėdos rajonas, kurio gyventojai tądien pasinėrė į įvairių renginių sūkurį.

Pynė karūną karaliui

Valstybės dieną išradingai minėjo viso Klaipėdos rajono gyventojai – rengti žygiai, varžybos, koncertai ir kitos atrakcijos, pavyzdžiui, Drevernoje vyko dainuojamosios poezijos vakaras „Muzikiniai perlai Mindaugo karūnoje“.

Nemažą šventę surengė Kvietiniai, kvietę dalyvauti sporto varžybose, dviračių žygyje, apsilankyti tautodailės ir amatų mugėje bei pasiklausyti šventinio koncerto. Renginių netrūko ir Kretingalėje, kur buvo organizuota mugė, vyko orientacinės varžybos, kapelų varžytuvės-koncertas, masinis šokis, ugnies šou ir daug kitų pramogų.

Liepos 6-ąją prie Gargždų kultūros centro susirinkusieji dalyvavo akcijoje „Karūna 100-mečio Lietuvai“ – iš įvairių žolynų ir gėlynų buvo pinama karūna Lietuvos karaliaus Mindaugo atminimui. Vėliau, po politikų sveikinimo žodžių ir buvusių politinių kalinių ir tremtinių choro „Atminties aidai“ atliktų muzikinių kūrinių, Kultūros centro aikštę užliejo lietuviška atributika pasipuošę šokėjai. Į masinį šokį, skirtą šimtmečio Lietuvai, gargždiškius sukvietė Klaipėdos rajono visuomeninių jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritasis stalas“. 21 val. gargždiškiai kartu su viso pasaulio lietuviais giedojo šalies himną.

Prie Kultūros centro iniciatyvos pinti karūną prisidėjo ir miesto organizacijos. S. Ulvikienės nuotr.

Leidosi į žygį

Kuršių atkuriamosios istorijos klubas „Pilsots“ kvietė dalyvauti penkių piliakalnių žygyje, įveikiant apie 30 km maršrutu Kartena–Lapiai.

„Braudamiesi per krūmokšnius, brisdami upeliais, stačiais šlaitais įkopėme į Kartenos, Mišučių, Kalno Grikštų II-ąjį, Kačaičių ir Lapių piliakalnius. Ėjome labai gražiomis vietomis, Minijos upe išsidriekusia piliakalnių grandine. Norėjosi Valstybės dieną paminėti gyvai, per gyvąsias istorijos pamokas, todėl kartu su 50 žygeivių keliavo ir kuršių genties atkuriamosios istorijos klubo „Pilsots“ nariai. Žygio metu dalyviai galėjo susipažinti su kuršių gentimi ir istorija. Šios genties etninėje žemėje mes dabar gyvename. Vadiname save žemaičiais, lietuviais, bet iš tiesų gyvename kuršių genties teritorijoje. Norisi apie tai pasakoti jaunimui – kad naujomis žiniomis, atradimais, meile prisipildytų jų lietuvybės skrynia, ypač minint Valstybės dieną“, – pasakojo žygio organizatorius, „Pilsots“ klubo narys Aurimas Rapalis.

Įveikę nemenką atstumą žygeiviai įsikūrė Lapių piliakalnio papėdėje, kur „Pilsots“ pristatė kuršių genties ginkluotę, demonstravo karybos elementus. Žygeiviai vaišinosi senoviniais patiekalais – žemėje kepta mėsa, šiupiniu su aviena.

Piliakalnio papėdėje skambėjo vėžaitiškių „Perkūno brolių“ ir Vėžaičių kultūros centro Girininkų skyriaus jaunųjų kanklininkų „Girelė“ kanklių garsai, o devintą valandą vakaro nuskambėjo ir Tautiška giesmė.

Dovilų seniūnė įteikė padėkos gėles paminklo kūrėjui P. Normantui (dešinėje). S. Vaičienės nuotr.

Įamžino Dovilų kraštą

Doviliškiai Valstybės dienos renginį skyrė Klaipėdos krašto karo lakūno leitenanto Eriko Mačkaus 115-osioms gimimo metinėms paminėti. Po pažintinio dviratininkų žygio, miestelio gyventojai skubėjo į paminklo Dovilų kraštui įamžinti atidengimo ceremoniją. Tautodailininko, kalvio Petro Normanto kurtą simbolinį paminklą ceremonijos metu ąžuolo vainiku papuošė Dovilų klubo „Sidabrinė gija“ moterys, kūrinį šventino Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Liudvikas Fetingis ir Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas.

„Šis simbolinis paminklas – Dovilų ženklas, matomas iš visų trijų pusių. Dėkoju mūsų kalviui P. Normantui už jo mintį, idėją, patarimus – nuo brėžinio iki paminklo pastatymo. Lauksime tokių gražių idėjų ir toliau, nes tokių darbų nebūna per daug“, – ceremonijos metu kalbėjo Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė.

Vakarėjant, pievoje prie Dovilų bažnyčios surengtos edukacijos šeimoms, vaikus linksmino „Familia“ herojai, o pačiuose maldos namuose vyko šventinis koncertas. Atvykusieji galėjo pasigrožėti ir bažnyčioje eksponuojama tautodailininkės Jūratės Bružienės darbų paroda. Vėliau, po tradicinių bendruomenės apeiginių vaišių ir svečių sveikinimų, susirinkusieji prisijungė prie Tautiškos giesmės giedojimo akcijos, o vakarą vainikavo šventinė šviesos akimirka.

Renginių Gargžduose ir Doviluose akimirkos – Simos Ulvikienės ir Sandros Vaičienės nuotraukose: