Šiųmečiai orai džiugina ne tik skųstis įpratusius pajūrio verslininkus, bet ir gėrimų pardavėjus – ankstyva ir karšta vasara lėmė, kad Lietuvos gyventojai pirko daugiau gėrimų, o į taromatus ir taros surinkimo punktus atnešė rekordinį kiekį pakuočių.

Kalendorinė vasara Lietuvoje tik įsibėgėja, bet šilti orai šalyje nusistovėjo dar balandžio mėnesį. Kylantys termometrų stulpeliai keičia ir mūsų vartojimo įpročius. Nepelno siekiančios viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) statistika rodo, kad per pirmąjį 2018 m. pusmetį Lietuvos gyventojai atnešė 14,6 mln. pakuočių daugiau nei pernai tuo pat metu. Iš viso sunešta net 274,3 mln. plastikinių, metalinių bei stiklinių vienkartinių pakuočių.

„Pernykštė vasara gėrimų pardavėjams buvo prastoka, tad šiųmečiai orai yra savotiška kompensacija. Jau balandį, kuomet nusistovėjo šiltesni orai, surinkome 3 mln. pakuočių daugiau nei pernai. O birželį surinkome 8 mln. pakuočių daugiau nei pernai per pirmąjį vasaros mėnesį“, – teigia USAD vadovas Gintaras Varnas.

Anot jo, prie išaugusio sugrąžintų pakuočių kiekio prisidėjo ir tolydžio didėjantis Lietuvos gyventojų sąmoningumas – nors nemažai žmonių pakuotes grąžina norėdami atgauti sumokėtą užstatą, vis auga gretos tų, kurie tai daro vedini aplinkosauginio sąmoningumo, o atgautą užstatą dalis žmonių netgi skiria labdarai.

Lietuva – Europos permainų priešakyje

„Šiemet turėtume surinkti daugiau pakuočių nei pernai – tai yra gerai. Tačiau mums rūpi ne tik bendras pakuočių skaičius, bet ir tai, kad kuo mažiau jų liktų mūsų aplinkoje. Pernai surinkome 92 proc. visų pakuočių, šiemet šį rodiklį norime padidinti iki 93 proc.

Žinoma, mūsų aplinkai būtų kur kas geriau, jeigu Lietuvos gyventojai ištuštintas pakuotes grąžintų dar stropiau. Nors mūsų rezultatai tikrai geri ir jie netgi įkvepia kitas šalis įsivesti užstato sistemą, tačiau kiekvienas nesurinktas procentas reiškia, kad beveik 5,5 mln. nesurinktų pakuočių neperdirbtos lieka dūlėti mūsų aplinkoje“, – sako G. Varnas.

USAD vadovas pasakoja, kad užstato sistema Europoje šiuo metu išgyvena renesansą – vis daugiau šalių svarsto galimybes įsidiegti ar jau paskelbė įsidiegsiančios tokią sistemą. Prie šio atgimimo prisidėjo ir Lietuva – buvome pirmieji, kurie po ilgos pertraukos Europoje įsivedėme užstato sistemą, o per porą metų mūsų pasiekti rezultatai jau vadinami sėkmės istorija. Perimti mūsų patirties į šalį atvyksta delegacijos iš kitų šalių: Škotijos, Australijos ir kitų.

Užstato sistemos populiarumą šiuo metu augina Europos Sąjungos judėjimas žiedinės ekonomikos link bei suaktyvėjusi kova su tarša plastiko atliekomis.