Etnoskulptūrinė kompozicija „Sakalas“ nuo šeštadienio popietės puošia Judrėnų miestelio centrą. Lietuviškumo simbolis – stogastulpis, kurio viršuje – skriejantis-kylantis sakalas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir skrydžio „Lituanica“ 85-osios metinėms.

Idėjai išgryninti reikėjo laiko

Dar praėjusiais metais kiekviena Klaipėdos rajono seniūnija ieškojo tinkamiausio būdo pažymėti Valstybės atkūrimo šimtmetį. Judrėnų miestelio bendruomenė po diskusijų nusprendė greta seniūnijos pastato įrengti stogastulpį – etnoskulptūrinę kompoziciją, kurioje įmontuotas ir apšvietimas, teikiantis monumentui gyvumo tamsiuoju paros metu.

Judrėnų seniūnijos seniūnas Zigmantas Siminauskas portalui mano-gargzdai.lt pasakojo, kad idėja miestelio centrą papuošti menine kompozicija kilo dar prieš 15 metų, tačiau ją išgryninti prireikė laiko: „Viskas susidėliojo žingsnis po žingsnio. Dar prieš septynetą metų, renovuojant kultūros namus buvo tvarkomas ir miestelio centras. Atlikdami projektavimo darbus, numatėme vietą, kurioje vėliau buvo įrengtas lėktuvo propelerio formos gėlynas su takeliais, o jo viduryje turėjo „kas nors“ atsirasti, bet tam trūko pinigų.“

Anot seniūno, proga įgyvendinti seniai austą mintį, atsirado Klaipėdos rajono savivaldybei skyrus lėšų (kiekviena seniūnija gavo po 3 tūkst. eurų) Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo projekto įgyvendinimui.

„Jau turėjome lėktuvo propelerio formą, tad visiems kaip ir buvo aišku, ko reikia viduryje, liko tik vizualizuoti. Pagalbos paprašėme kalvio Dariaus Viliaus iš Vilkyčių. Jis pateikė 5 eskizus. Daugumai patiko stogastulpis, tad ėmėmės darbų“, – komentavo seniūnas.

Simbolinę atidengimo juostą kirpo Judrėnų seniūnijos seniūnas Z. Siminauskas, monumento autorius D. Vilius ir Klaipėdos rajono savivaldybės meras V. Dačkauskas. Simos Ulvikienės nuotr.

Žymi dvi svarbias datas

Stogastulpis – etnokultūrinis lietuviškumo simbolis, gilią istoriją savyje saugantis, nuo svetimybių ginantis ir sakralųjį visuomenės brandumą palaikantis įrenginys. Jis simbolizuoja „Lituanikos“ skrydį, didvyrių pasiaukojimą ir meilę Lietuvai. Viršuje stogastulpio besisukantis sakalas – lakūną S. Darių, judėjimą, judrumą (Judrėnai – judrūs). O iš šonų sklindanti melsva šviesa – dangaus žydrumą, laisvę.

Šio meninio kūrinio pamatas – akmeninis, kamienas ir stogelis – juodo plieno, kamieno ažūras užpildytas vitražiniu stiklu, sakalas – pagamintas iš juodo plieno. Kompozicijos aukštis – 3,3 m.

Kalvio Dariaus Viliaus meninė kompozicija papuošė Judrėnus ir įamžino dvi svarbias šaliai ir miesteliui datas – Lietuvos valstybės šimtmetį bei „Lituanicos“ skrydžio aštuoniasdešimt penkmetį. Šias datas liudija užrašai keturiose akmeninio pamato šonuose.

„Kuo garsūs Judrėnai? Lakūnu Steponu Dariumi. Jo garbei pavadinta miestelio mokykla, bendruomenė... Neatsitiktinai Judrėnų vėliavoje mėlyname lauke, simbolizuojančiame dangų, pavaizduotas sidabrinis sakalas, atspindintis „Lituanicos“ skrydį“, – simboliką aiškino seniūnas.

Kompoziciją liepos 14-ąją iškilmingos ceremonijos, kurioje be miestelėnų bei svečių, rajono valdžios atstovų, dalyvavo ir pats autorius, šventino Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebonas Stasys Šlepavičius.

„Džiugu, kad kalvio D. Viliaus ir Judrėnų bendruomenės darbo rezultatais jau gali džiaugtis visi“, – sakė Z. Siminauskas.    

„Mano Gargždai“ įgyvendina SRT dalinai finansuojamą projektą. VšĮ „Mano Gargždai“ gavo dalinį 4 000 eurų Spaudos, radijo ir televizijos finansavimą, projekto „Šimtas istorinių žingsnių: Klaipėdos kraštas“ įgyvendinimui.

SRT finansuojama rubrika „Šimtmečio iniciatyvos“

Renginio akimirkos – Simos Ulvikienės nuotraukose: