„Nieko nėra neįmanomo“, – teigia iš Veiviržėnų miestelio kilusi devyniolikmetė Neda Gaudutytė. Ji – aktyvi šių metų laidos Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos abiturientė, mokyklos prezidentė, gimnazijos tarybos narė, savanorė bei vietoje nenustygstanti renginių organizatorė. Merginos kraityje – per dvidešimt inicijuotų renginių gimnazijoje ir tuzinas – miestelio mastu. Tačiau abiturientė tuo nesididžiuoja, o kartais net veja mintis, gal per daug reiškiasi.
Atostogas iškeičia į darbą
Neseniai praūžė abiturientų išleistuvių šventė. Klaipėdos rajone savo rankose brandos atestatus gniaužė 242 abiturientai. Tarp jų – N. Gaudutytė. Tiesa, dvyliktokė iš atestatų įteikimo šventės išėjo nešina ir didžiuliu simboliniu kuponu, kuris skelbė, kad ji tapo naujienų portalo „Mano Gargždai“ įsteigtos 200 eurų premijos, kuri įteikiama aktyviausiems abiturientams, laureate.
„Nustebau. Atsistojau ir dar pagalvojau, ar mano pavardė nuskambėjo. Smagu, kai esi įvertintas. Esu labai dėkinga tiems, kas teikė mano kandidatūrą premijai“, – kalbėjo į redakciją pokalbiui užsukusi mergina.
Nors mokykla jau baigta ir galima atsipūsti ramiai leidžiant karštas vasaros dienas, N. Gaudutytė prisipažįsta, kad nieko neveikti ji negali. Tad vasaros atostogas mieliau iškeičia į darbus – kavinėje, Gargždų spaustuvėje „ScandBook“ bei savanorišką veiklą įmonėje „Klaipėdos šventės“.
„Neatsimenu nei vienos vasaros, kuomet leisčiau sau sėdėti namuose ir nieko neveikti. Visuomet randu, kuo užsiimti“, – šypsojosi mergina.
Dabar, kai mokyklos metai – praeityje, galima prisiminti, kokie jie buvo. Ir N. Gaudutytė prisipažįsta, jog į mokyklą niekuomet neidavo nenorom. Tai – naujų atradimų ir žinių vieta.
„Gal ir nesimokiau pačiais aukščiausiais pažymiais, tačiau visuomet mėgau bendrauti. Puikiai sutardavau su pedagogais. Kai kurie iš jų man tapo tarsi antrieji tėvai, kurie suprasdavo, išklausydavo ar patardavo, – prisiminė pašnekovė. – Labiausiai patikdavo muzikos, istorijos bei lietuvių kalbos pamokos. Pastarojo dalyko mokytoja buvo mano klasės auklėtoja Irena Juciuvienė. Ji – nuostabus žmogus, kuria visuomet žavėjausi. Iš jos pasisėmiau ne tik žinių, bet ir mokiausi gyvenimiškų pamokų.“
N. Gaudutytė mokyklą prisimins kaip naujų atradimų vietą. S. Ulvikienės nuotr.
Nustebino Gabrielius Landsbergis
Save N. Gaudutytė apibūdina kaip itin atsakingą, punktualią, kūrybišką ir mėgstančią bendrauti asmenybę: „Man visuomet įdomu ne tik organizuoti, bet ir dalyvauti įvairiuose renginiuose, koncertuose, spektakliuose. Mėgstu ir nekantrauju išbandyti naujoves.“
Nenuostabu, jog nuolat kultūrinio gyvenimo sūkuryje besisukančią merginą galima išvysti beveik visuose Veiviržėnų miestelio ir rajono renginiuose. Jos veiklos sąrašas priverstų aiktelėti daugelį, o kur dar galybė renginių, akcijų, veiklų, kuriuose mergina ėmėsi darbo kaip savanorė, dalyvavimas užklasinėje veikloje ir būreliuose. Maža to, N. Gaudutytė mokykloje ėjo ir atsakingas gimnazijos prezidentės, tarybos sekretorės, klasės seniūnės pareigas. Be jos neapsieidavo Rugsėjo pirmosios šventės, koncertai, šimtadienio, sporto ir kitokie renginiai.
Paprašyta įvardinti reikšmingiausius sau renginius, pašnekovė prisiminė Veiviržėnų kultūros centre rengtą filmo vakarą „Let‘s be cops“, kurį ji organizavo tapusi gimnazijos prezidente.
„Anksčiau mokyklos filmų vakarai niekada nebuvo vykę, tad labai bijojau. Maniau, jog niekas nesusidomės ir neateis. Bet mano nuostabai, atvyko labai daug žmonių. Džiaugiausi, kad viskas pavyko“, – šypsojosi mergina.
Taip pat tarp reikšmingiausių N. Gaudutytė paminėjo ir du jaunimo projektus – „Istorijos detektyvas“ bei „Mąstyk, bendrauk, dainuok“.
„Įdėjau labai daug darbo. Projektus reikėjo parašyti, sugalvoti įdomias ir pritraukiančias veiklas, vėliau – pakviesti žmones. Tai tikrai nėra lengvas darbas“, – komentavo moksleivė.
Kultūrinio gyvenimo sūkuryje besisukančią merginą galima išvysti beveik visuose Veiviržėnų miestelio ir rajono renginiuose. Asmeninio archyvo nuotr.
Naujos patirties N. Gaudutytė įgavo ir rengdama jaunimui skirtus susitikimus-diskusijas su įdomiomis bei žinomomis asmenybėmis.
„Viskas vykdavo labai paprastai – feisbuke parašydavau žinutes ir pakviesdavau atvykti. Tad į mano kvietimus atsiliepė ir su jaunimu susitiko Gabrielius Landsbergis, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyvis, laivadirbys Simas Knapkis, – kalbėjo mergina. – Ypač nustebino G. Landsbergis. Tikrai nemaniau, kad atkreips dėmesį į mano pakvietimą, tačiau jau kitą dieną su manimi susiekė Seimo nario sekretorė ir netrukus pradėjome derinti susitikimo detales, laiką bei vietą“.
Pavyzdys – sesuo
Anot N. Gaudutytės, sunkiausia organizuoti buvo tuos renginius, kuriuose reikėdavo dirbti su didele komanda. Vienas iš tokių – mokyklos paskutinio skambučio šventė.
„Mūsų klasėje mokėsi 31 moksleivis. Įsivaizduokite, kiekvienas iš jų turi skirtingą nuomonę. Tokioje komandoje sudėtinga rasti bendrus interesus. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą“, – puikios nuotaikos neprarasdama kalbėjo mergina.
Suburti bendraminčius ar į veiklą įtraukti draugus, bendraklasius bei pažįstamus, N. Gaudutytei padeda suvokimas, jog be kompromisų paieškos – niekas nepavyks. Pasak jos, tik bendraujant ir kalbantis galima rasti išeitį iš susiklosčiusios nepalankios situacijos.
Moksleivė atvirauja, jog imtis naujų iniciatyvų ją skatina mama: „Tai žmogus, kuris nuolat neleidžia man sustoti. Ji mane padrąsina, kartoja, jog ieškočiau ir atrasčiau save.“
N. Gaudutytės šeimoje domėjimasis kultūriniu gyvenimu – nesvetimas dalykas. Merginos sesuo Inesa Gaudutytė – Gargždų atviro jaunimo centro vadovė – taip pat nuolat dalyvauja įvairiuose renginiuose, juos inicijuoja, veda, užsiima aktyvia veikla, susijusia su rajono jaunimu. N. Gaudutytė neslepia, jog sesuo jau nuo mažų dienų buvo pavyzdys.
„Atsimenu, jog ketvirtoje klasėje, mokytojos paprašyti, sąsiuvinyje turėjome parašyti savo svajonę. Tuomet brūkštelėjau, jog norėčiau tapti mokyklos prezidente, kaip mano sesuo, – juokėsi pokalbininkė, prisiminusi išsipildžiusią svajonę. – Mano mama taip pat aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose, domisi kultūriniu gyvenimu. Be to, tikriausiai, nėra praleidusi nei vieno mano inicijuoto projekto.“
Prieš kelias savaites N. Gaudutytei kartu su seserimi bei Veiviržėnų kultūros centro teatro režisieriumi Karoliu Pronckumi teko vesti miestelyje vykusią šventę „Geriausi Jūsų džiazuojantys vakarai“. Tai, anot pašnekovės, jai pirmoji tokia patirtis.
„Labai bijojau, tačiau viskas pavyko gerai. Džiaugiuosi, kad ant scenos buvau kartu su savo srities profesionalais, tai man labai padėjo“, – šyptelėjo N. Gaudutytė ir prisipažino, jog sulaukė nemažai patarimų.
N. Gaudutytė neslepia, jog sesuo jau nuo mažų dienų buvo pavyzdys. Asmeninio archyvo nuotr.
Neįsivaizduoja gyvenimo be muzikos
Mergina nuolat dalyvauja savanoriškose veiklose. Savanorystė, pasak jos, itin naudingas dalykas, padedantis ne tik atrasti save, įžvelgti kitokius dalykus, bet ir skatinantis keisti aplinką, pasaulį. Praėjusiais metais merginai teko organizuoti ir dalyvauti „Gerojo lašelio“ akcijoje, kurios metu buvo renkami pinigai vėžiu sergantiems vaikams.
„Tuomet padarėme labai didelį darbą, po kurio jaučiausi ypatingai gerai. Pinigėlius aukojo tiek moksleiviai, tiek ir tėveliai. Žmonės neliko abejingi. Tai mane itin palietė, sujaudino bei pakylėjo. Tikiuosi, jog ateityje dar ne kartą dalyvausiu ar pati rengsiu tokias gerus darbus skatinančias iniciatyvas“, – teigė N. Gaudutytė.
Veikli moksleivė laiko rasdavo ir popamokiniams užsiėmimams. Neda lankė teatro, šokių būrelius, Gargždų muzikos mokykloje baigė net dvi, fortepijono bei trimito, specialybes. Mergina tikina, kad sunkiai įsivaizduojanti savo gyvenimą be muzikos.
„Kai buvau šešerių, mama manęs paklausė, ar noriu groti fortepijonu, ar akordeonu? Širdis linko labiau prie fortepijono, tad pasirinkau šį instrumentą. Pabaigusi muzikos mokyklą, po kelerių metų, susidomėjau trimitu. Kartą mačiau filmą, kuriame vaidinusi mergina grojo šiuo instrumentu. Tad tarsi priėmiau iššūkį, kuriuo norėjau tiek sau, tiek ir aplinkiniams įrodyti, kad nesu prastesnė už vaikinus. Esu pirmoji mergina Veiviržėnuose, baigusi trimito specialybės klasę“, – juokėsi pašnekovė ir tikino, jog mokytis buvo išties sunku.
Be visa ko, ji kartu su drauge Lijana Judeikyte prieš penkerius metus pradėjo dainuoti duetu. Per tą laiką merginos, susibūrusios į grupę „Juno“, koncertavo daugelyje mokyklos bei miesto renginių, gimtadieniuose ar kitose šventėse. Visgi, N. Gaudutytė prisipažįsta, jog dėl studijų teks merginoms išsiskirti, tačiau muzikavimo užmiršti tikrai neketina.
Mergina sunkiai įsivaizduoja savo gyvenimą be muzikos. Asmeninio archyvo nuotr.
Studijuos kultūrinės veiklos vadybą
Praėjusiais metais Klaipėdos rajono jaunimo apdovanojimuose „Auksinės lemputės“, Neda buvo nominuota metų jaunimo lydere. Paklausta, ar ji pati save tokia ir laiko, mergina atvirauja, jog anksčiau tikrai nemanė, jog sugeba vadovauti, buvo įsitikinusi, kad apdovanojimą turėjo gauti kas nors kitas.
„Niekuomet nesistengiau būti aukščiau kito, kam nors vadovauti ir įsakinėti. Manau, kad rezultatų galima pasiekti tik dirbant komandoje. Tačiau džiaugiuosi ir man malonu, kad mano darbai nelikdavo nepastebėti ar neįvertinti“, – sakė moksleivė.
Savo gyvenimą abiturientė ketina sieti taip pat su kultūra. Nuo rugsėjo mėnesio mergina persikels į sostinę, kur Vilniaus kolegijoje studijuos kultūrinės veiklos vadybos studijų programą.
„Prisipažinsiu, šiek tiek neramu. Juk visą gyvenimą praleidau mažame miestelyje, o dabar teks priprasti prie didmiesčio. Suprantu, kad gali būti sunku įsilieti į visuomeninį gyvenimą, nes aktyvių jaunuolių ten yra daug, tačiau stengsiuosi pasinaudoti visomis man suteiktomis galimybėmis“, – atviravo N. Gaudutytė ir pridūrė, jog minčių išvykti iš šalies neturėjo.
„Esu gana patriotiška. Čia galiu kalbėti lietuviškai, čia – mano namai“, – šypteli mergina.
„Mano Gargždai“ įgyvendina SRT dalinai finansuojamą projektą. VšĮ „Mano Gargždai“ gavo dalinį 4 000 eurų Spaudos, radijo ir televizijos finansavimą, projekto „Šimtas istorinių žingsnių: Klaipėdos kraštas“ įgyvendinimui.
SRT finansuojama rubrika „Čia – mano kraštas"
Akimirkos iš dalyvavimo įvairiose veiklose – asmeninio archyvo ir S. Ulvikienės nuotraukose:
