Jau tapo įprasta, kad moksleiviai, lankydami pamokas, dėvi mokyklinę uniformą. Jos įsigijimu dažnai susirūpinama artėjant naujų mokslo metų pradžiai. Gargžduose veikiančios parduotuvės „Minimagas“, prekiaujančios mokyklinėmis uniformomis, savininkės Elinos Paulikienės teigimu, aktyviausiai uniformas tėveliai perka paskutinį vaikų vasaros atostogų mėnesį – rugpjūtį.

Prekyba aktyvėja prieš rugsėjį

E. Paulikienė pasakojo, kad dar pavasarį pateikia užsakymus Lietuvos ir Lenkijos siuvėjams, suderina audinius, modelius ir dydžius.

„Stengiamės parinkti skirtingiems kliento kūno sudėjimams, kad kiekvienas jaustųsi patogiai ir gražiai. Pateikiame keletą modelių, kad tarp tiekėjų būtų konkurencija, o tai lemia žemesnes kainas ir geresnį pasirinkimą pagal klientų kūno fizinius duomenis“, – teigė pašnekovė.

Kitoje UAB „Taurunija“ šeimos parduotuvėje „Siūlė“ prekiaujama audiniais, skirtais uniformoms.

„Siūlome pigesnių audinių iš poliesterio ir brangesnių iš pusvilnės. Auksarankės mamos pačios papuošia savo vaikučius. Taip pat siūlome ir kitus reikalingus priedus: sagas, užtrauktukus, pamušalus, paklijavimus, juosteles ir panašiai“, – sakė E. Paulikienė, pridūrusi, kad paskutines dvi dienas prieš rugsėjį „Siūlėje“ populiariausia paslauga – mokyklinės emblemos prisiuvimas.

„Būtų gerai, kad tėvai kiek anksčiau tuo pasirūpintų. Beje, emblemas parduoda tik pačios mokyklos“, – primena pašnekovė.

Pasak E. Paulikienės, mokyklinių uniformų prekyba – konkurencingas verslas, bet sulaukiama klientų, atvykstančių ir iš toliau – Klaipėdos, Plungės, Rietavo, Mažeikių.

Šiemet kilo Lietuvos, kai kurių Lenkijos gamintojų kainos, didėjo darbo užmokestis, todėl brango siuvimo paslaugos. Nepaisant to, „Minimagas“ siekia išlikti konkurencingas – pateikti prekes kuo patrauklesne kaina.

„Antkainį taikome kiek galime mažesnį ir deramės su siuvėjais, audinių tiekėjais, o priedus – sagas, užtrauktukus – patys importuojame iš trečiųjų užsienio šalių. Daug nematomo darbo ir pastangų reikia įdėti, kol prekė atsiduria parduotuvės lentynose“, – pasakojo E. Paulikienė.

Į pradines klases einantiems moksleiviams užtenka vienos uniformos dalies: mergaitėms – sarafano, berniukams – liemenės. Nuo 5 klasės privalomas švarkas. Per šventes mokyklų reglamentas reikalauja pasipuošti baltais marškiniais ir tamsiomis vienspalvėmis kelnėmis ar sijonu. Berniukai puošiasi kaklaraiščiu ar peteliške, mergaitės į plaukus pina priderintus kaspinus.

Skirtingose miesto mokyklose skiriasi tik uniformų spalva – Gargždų „Minijos“ progimnazijos pradinių klasių moksleiviai vilki tamsiai raudonos spalvos sarafanus ir liemenes, o „Kranto“ pagrindinės mokyklos – tamsiai mėlynus su languoto raudono audinio intarpu. Pasak E. Paulikienės, liemenių kaina vienoda, o sarafanų kainos savikainą kelia tas kito audinio intarpas.

„Vieni tėvai perka vaikams iš karto du uniformos komplektus, o kiti pasipildo antru prieš šv. Kalėdas, nes vaikas ar ūgteli, ar sugadina, pameta. Po Naujųjų prekyba sustoja iki kitų mokslo metų“, – pirkimo subtilybes atskleidė pašnekovė.

Svarbu – tinkama priežiūra

Moteris pasakojo, kad pati augina tris vaikus, todėl praktiškai išbando „Minimage“ parduodamus gaminius: „Mano vaikams tos pačios uniformos užtenka 2-iems mokslo metams. Ir dar išaugtą atiduodame. O sūnus švarką gimnazijoje visus 4-erius metus tą patį dėvėjo. Bet čia taisyklių nėra – skirtingai vaikai auga, skirtingi jų charakteriai. Kartais vaikai uniformą išauga per pusmetį, kiti (ypač berniukai) pameta. Iš praktikos matome – pirmus mokslo metų mėnesius dažni skelbimai „rasta ar pamesta liemenė“. O kiek sagų pirmąjį mėnesį išlaksto! Sveikas vaikas – judrus vaikas, tai reikia įvertinti. Rekomenduoju persiūti sagas tvirčiau naujos uniformos ir nepamiršti patikrinti jų prieš skalbiant.“

Pasak pašnekovės, svarbiausia – teisinga gaminio priežiūra: skalbti išvirkščią su spalvotiems gaminiams skirtais milteliais, režimu „rankinis skalbimas“, 30-ies laipsnių temperatūroje, gręžimo apsukos – 800, džiovinti rekomenduoja pakabinus ant pakabos, tada net lyginti nereikia. O jei lyginti vis dėlto reikia – tik iš vidaus, vilnos ar šilko režimu.

„Būkite atsargūs su dėmių išėmimo priemonėmis – negalima naudoti priemonių su chloru. Aš ant riebalų dėmių prieš pat skalbiant užpilu po lašą indų ploviklio. Tik nelaikykite, o tuoj pat skalbkite. O pusvilnės švarkus geriau į valyklą nešti. Tik nepamirškite – brangesnio audinio priežiūra ir kainuoja daugiau“, – patarimais dalinosi E. Paulikienė.

Pirmokai, anot pašnekovės, su džiaugsmu matuojasi uniformą – tai jų lauktas atributas, didžiuojasi tapsiantys moksleiviais. Paskui laukia, kada galės švarką užsivilkti – skuba užaugti. Galiausiai susigrūda juos į kuprines ir tik po mokytojų pastabų išsitraukia, o vyresnieji jau tik per ranką persimetę vaikšto, vilkėti nebenori.

„Augimo, brendimo etapai – kiekvienas su savo ypatumais, ir taip buvo, ir bus. Tuo ir žavūs mūsų vaikai. Aš pati asmeniškai pritariu uniformoms – nereikia sukti galvos, aišku, ką kasdieną vaikas vilkės. Vaikas pats išmoksta, kad reikia pasirūpinti uniforma, o tai lengviau nei keletu įvairiausių rūbų. Atkrenta klausimas – ką šiandien vilkėsiu?“, – įžvalgomis dalinosi pašnekovė.