Šiemet Mokslo ir žinių diena – Rugsėjo 1-oji – bus šeštadienį, tad Švietimo ir mokslo ministerija bendro lavinimo mokykloms suteikė galimybę pačioms spręsti, kada rengti mokslo metų pradžios šventę: ar šeštadienį, ar pirmadienį. Klaipėdos rajono mokyklos neišsiskirs ir kaip daugelis šalies ugdymo įstaigų, šiemet ugdymo procesą pradės nuo pirmadienio, rugsėjo 3 dienos.

Į mokyklą – rugsėjo 3 dieną

Taip naujienų portalą mano-gargzdai.lt informavo Klaipėdos rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Nijolė Gotlibienė. Tad pasipuošusius vaikus, nešinus rankose įvairiaspalvius žiedus ir skubančius į jaudinančią vieniems pirmojo, kitiems – nebe, šventę, išvysime jau netrukus. Pasak N. Gotlibienės, šiuo metu sunku pasakyti, kiek šiais mokslo metais rajono mokyklose vaikų sieks įgyti žinių. Paaiškės tik pirmosiomis mokslo metų dienomis, nes iki tol paprastai dar vyksta mokinių judėjimas iš vienos bendro lavinimo įstaigos ar savivaldybės į kitą.

„Kartais tėveliai nusprendžia išsikelti į užsienį, o kartu pasiima ir vaikus, pastarieji naujus mokslo metus pradeda svetur. Visi šie procesai daro įtaką mokinių ir klasių skaičiui“, – komentavo specialistė.

Švietimo skyriaus duomenimis, per trejus mokslo metus mokinių skaičius kito neženkliai: 2015–2016 mokslo metais į mokyklų suolus susėdo 4 872, 2016–2017 mokslo metais kiek daugiau – 4 894 moksleiviai. Praėjusiais mokslo metais Klaipėdos rajone mokėsi 4 927 moksleiviai. Planuojama, jog šiemet į rajono mokyklas eis apie 4 920 mokinių.

Pasak N. Gotlibienės, pastebima panaši tendencija fiksuojant ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programas lankančių vaikų skaičių. 2016–2017 mokslo metais ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes lankė 2 050, praėjusiais mokslo metais – 2 088 vaikai. Šiemet jų turėtų būti apie 2 100.

Į darželius nepateko 143 vaikai

Dar pernai buvo trimituojama, jog pirmą kartą mokyklų slenksčius peržengiančių vaikų skaičius šalyje sumažėjo kone tūkstančiu. Tikėtina, jog ir šiemet mokyklų duris varstys mažiau moksleivių. Augantis emigruojančių gyventojų skaičius, sparčiai senstanti visuomenė bei mažėjantis gimstamumas – nedžiugina. Pirmokėlių taip pat kasmet vis mažiau ir Klaipėdos rajone. Švietimo skyriaus duomenimis, praėjusiais mokslo metais mokėsi 526, nors priešmokyklinio ugdymo grupes lankė 482 vaikai. Šiuos mokslo metus turėtų pradėti 502 pirmos klasės mokiniai.

„Pastebima tendencija, kad į Klaipėdos rajono savivaldybę gyventi atsikelia jaunos šeimos, todėl po 15–20 vaikų į pirmas klases kasmet ateina daugiau nei jų buvo priešmokyklinėse grupėse“, – situaciją komentavo N. Gotlibienė.

Klaipėdos rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja apgailestavo, jog Savivaldybė negalėjo priimti visų tėvelių prašymų vaikus vesti į Gargžduose ir rajone veikiančius darželius.

„Ikimokyklinio ugdymo programas įgyvendinančių mokyklų tinklas Klaipėdos rajone yra tankus. Be Gargždų miesto, kuriame keturias ikimokyklines įstaigas lanko daugiau nei 900 vaikų, ikimokyklinio ugdymo programas vaikai gali lankyti dar 18-oje rajono vietų. Deja, visų prašymų patenkinti negalime“, – kalbėjo N. Gotlibienė.

Anot jos, į Gargždų miesto ikimokyklines įstaigas nepateko 55 2016 metais gimę vaikai, į Dovilų lopšelį-darželį – 30, į Priekulės lopšelį-darželį ir jo Derceklių skyrių – 58 vaikai (2014–2016 metų gimimo).

Skiria kompensacijas

„Sudėtingiausia situacija yra arčiau Klaipėdos miesto esančioje Sendvario seniūnijoje. Praėjusiais mokslo metais pradėjo veikti Savivaldybės lėšomis pastatytas naujas 74 vietų vaikų darželis Slengiuose, jau anksčiau nuomojamose patalpose įrengtos darželio grupės Ginduliuose. Planuojama ikimokyklinio ugdymo įstaigos statyba Jakuose, dviejų grupių darželio įrengimas Dauparuose“, – teigė specialistė.

Tiesa, tėveliams, kurių vaikai bus priversti lankyti privačius darželius, Savivaldybė turės išmokėti 100 Eur ar 150 Eur kompensaciją.

„Gargžduose sėkmingai veikia privatus darželis „Pasakėlė“, kurį lanko 30 rajono vaikų, dar 40 vaikų lanko privačias ikimokyklines įstaigas Klaipėdos mieste. Privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigimasis leistų Savivaldybei, kompensuojant tėvams mokesčio dalį, greičiau spręsti vietų trūkumą darželiuose“, – sakė pašnekovė.

Nuo šiol atlyginimai mokytojams bus skaičiuojami ne tik už pamokų krūvį, bet už visas darbo valandas. Redakcijos archyvo nuotr.

Mokytojams – etatinis darbo apmokėjimas

Ateinantys nauji mokslo metai pažers ir nemažai naujovių, kurios taps iššūkiu ne tik tėveliams, vaikams, bet ir bendrojo ugdymo įstaigų bendruomenėms, vietos valdžiai. Anot N. Gotlibienės, didžiausią nerimą šiuo metu kelia numatyta nauja tvarka bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų vadovams įvedant pedagogų etatinį darbo apmokėjimą. Nuo šiol atlyginimai mokytojams bus skaičiuojami ne tik už pamokų krūvį, bet už visas darbo valandas.

„Jei ikimokyklinio ugdymo pedagogų, pagalbos mokiniui specialistų darbo apmokėjimo sistemoje pokyčių beveik nėra, tai bendrojo ugdymo, muzikos, sporto, vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro mokytojų darbo apmokėjimo sistemos keitimas tampa bendru susitarimu, tarpusavio supratimo, kompromisų paieška, vadybinių gebėjimų išbandymu mokyklų bendruomenėse“, – kalbėjo specialistė.

Klaipėdos rajone yra 20 bendro ugdymo mokyklų, kuriose dirba 527 pedagogai.

Taip pat 2018–2019 mokslo metais pradinių klasių mokiniai mokysis penkiomis dienomis ilgiau nei praėjusiais mokslo metais, 5–10 klasių ir I–II gimnazijos klasių mokiniai – keturiomis dienomis.

Naujovių sulauks ir būsimieji dvyliktokai.

„Yra parengtas Brandos egzaminų ir Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tvarkaraščio projektas, kuriame numatoma, kad abiturientams ilginamas brandos darbo atlikimo laikas, kurį galės rinktis jau III gimnazijos klasėje, apsisprendimas dėl brandos egzaminų pasirinkimo planuojamas jau rugsėjo mėnesį, 6–7 valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbus numatoma vertinti elektroniniu nuotoliniu būdu, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo lietuvių kalbą ir literatūrą dešimtokai laikys mokyklos vadovo nustatytu laiku, – naujoves švietimo sistemoje vardino N. Gotlibienė. – Siekiant geresnių ugdymo ir bendrųjų kompetencijų tobulinimo rezultatų, iš tėvelių tikimės pagalbos vaikams mokantis, darnaus abipusio ryšio ir bendradarbiavimo su mokytojais ir mokyklų vadovais.“