Nepaisant pokyčių švietimo sistemoje, Lietuvos studentai į savo studijas ir pasirengimą karjerai vis dar žvelgia kritiškai – tai atskleidė kasmetinė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) apžvalga. Studentai Lietuvoje rečiau nei kitose šalyse (išskyrus Rumuniją) mano, kad po studijų baigimo bus gerai pasiruošę darbui nacionalinėje darbo rinkoje, ir rečiausiai iš visų – kad studijuodami įgis kompetencijų, reikalingų tarptautinei darbo rinkai.

Ataskaitos duomenimis, per šešerius metus priimtų į bakalauro studijas studentų universitetuose sumažėjo 34 proc., o kolegijose – 22 proc. Pasak tarptautinių studijų ekspertės, „American English School“ (AMES) vadovės Eglės Kesylienės, šie skaičiai nereiškia, kad jaunimas nesiekia išsilavinimo, tiesiog dalis jų įgyti norimų žinių išvyksta į kitas šalis.

Tiesa, didžioji dalis jų aukštojo mokslo užsienio universitetuose vis dar siekia iš anksto tam tinkamai nepasiruošę – neturėdami aukšto balų vidurkio ir nemokėdami pagrįsti savo noro studijuoti konkrečiame universitete. Šią žinių spragą rugsėjo 20 d. Klaipėdoje, o 21 d. Vilniuje padės panaikinti antrą kartą Lietuvoje organizuojama Didžioji tarptautinė studijų paroda „Study the world 2018“.

Lietuviai – vieni labiausiai nusivylusių studijų kokybe

„Mane stebina tai, kad net progresyvūs jauni žmonės vis dar yra įsitikinę, kad Lietuvai naudingi bus tik pabaigę studijas šalies universitetuose, kai sėkmingi pavyzdžiai rodo ką kita – baigę studijas užsienyje, grįžę savo šaliai jie gali duoti daug daugiau. Visų pirma – tarptautinės patirties ir inovatyvaus požiūrio. Ne virimas savo sultyse, bet progresas ir tarptautinės patirties taikymas garantuoja šalies ekonomikos augimą, o kartu – ir švietimo sistemos pokyčius. Didžiausia problema, kad mokyklose vis dar ugdoma pagal dabartinės darbo rinkos ir jaunų žmonių poreikių bei jų pasaulėžiūros nebeatitinkančias švietimo programas, kurios ruošia minią „specialistų”, bet ne asmenybes-profesionalus. Nekalbant apie mokslo užsienyje stigmatizaciją, kai noras išvykti žinių įgyti svetur beveik prilyginamas Tėvynės išdavystei, nors likdami čia jaunuoliai nesijaučia gaunantys jų gebėjimus ir lūkesčius atitinkančių žinių bei įgyjantys konkurencingumo darbo rinkoje”, – sako vienintelė Lietuvoje Britų Tarybos sertifikuota specialistė, AMES vadovė E. Kesylienė.

Tai patvirtina ir tyrimo EUROSTUDENT VI (2016) rezultatai – Lietuvos studentai yra tarp mažiausiai patenkintų dėstymo kokybe ir, palyginti su kitomis tyrime dalyvavusiomis šalimis, rečiau rekomenduotų savo studijų programą. Tarptautinei darbo rinkai po studijų Lietuvoje pasirengęs jaučiasi vos kas penktas studentas. MOSTA kasmetinės ataskaitos duomenimis, atlikus 2016 m. absolventų karjeros apžvalgą, kurioje pateikiami absolventų įsidarbinimo ir pajamų rodikliai, matyti, kad tam tikrų studijų pakopų ir krypčių grupių absolventai patiria sunkumų integruodamiesi į darbo rinką. Praėjus pusmečiui po studijų baigimo, trečdalis pirmosios pakopos kolegijų ir penktadalis pirmosios pakopos universitetų absolventų neįsidarbina aukštos kvalifikacijos darbuose ir dirba darbus, kuriems užtektų profesinėse mokymo programose įgyjamų kompetencijų.

Ruoštis studijoms reikia kaip grožio konkursui – kuo anksčiau

Žinoma, kad tai lemia kompleksiniai veiksniai, tačiau ne mažiau svarbi ir ydinga praktika, kai dėl būsimų studijų apsisprendžiama ir joms ruoštis pradedama tik paskutiniais mokslo metais – kai reikia rūpintis gerais brandos egzaminų rezultatais. Taip būsima specialybė pasirenkama skubotai, neįsivertinus savo galimybių bei būsimų perspektyvų. Be to, kartais elementarus nepasirengimas gali užkirsti kelią svajonių karjerai. Todėl užsienio universitetai, atsirinkdami būsimus studentus, reikalauja pateikti net 3–4 paskutinių mokslo metų pažymių vidurkius, o pažangieji universitetai JAV dažnai vidurkį skaičiuoja įvertindami tik pagrindinius mokomuosius dalykus. Daugelyje šalių moksleiviai iš anksto ruošiasi stoti į norimus universitetus: gerina semestrų vidurkius, lanko įvairias paskaitas, kad stodami gautų daugiau papildomų balų, o aplikuodami į universitetą, rašo motyvacinį laišką, pagrindžiantį, kodėl nori studijuoti būtent šiame universitete. Tokia praktika taikoma dėl to, kad moksleiviai iš anksto atsakingai ruoštųsi būsimoms studijoms ir neatidėliotų pasirinkimo paskutiniams metams.

„Čia labai svarbų vaidmenį vaidina moksleivių tėvų ir mokytojų pagalba – pasitarus su specialistais, išmokti tinkamai motyvuoti vaiką studijoms ruoštis kuo anksčiau ir tikslingai formuoti jo pažymių vidurkių „krepšelį”. Būtent todėl jau antrus metus iš eilės organizuojame tarptautinę studijų parodą „Study the world“. Jos metu užsienio universitetų atstovai išaiškina mūsų moksleiviams jų galimybes, studijų ekspertai moko teisingai parengti motyvacinį laišką ir tikslingai susidėlioti ne tik mokomųjų dalykų, bet ir pomėgių, už kuriuos dauguma universitetų suteikia papildomų balų, „krepšelį”. Praėjusių metų lūkesčius viršijęs moksleivių susidomėjimas paroda įtikino – žinių vis dar trūksta, tačiau noras maksimaliai pasirūpinti būsima karjera iš anksto – didžiulis”, – šypsosi tarptautinių studijų ekspertė E. Kesylienė.

Pasak jos, Didžiosios tarptautinės studijų parodos „Study the world 2018“ metu vyks dirbtuvės, kurių metu tiek moksleiviai, tiek jų tėvai ir mokytojai ne tik teoriškai sužinos, bet ir praktiškai išbandys, kaip parengti tinkamą motyvacinį laišką universitetui, išgirs, kaip sėkmingai išlaikyti tarptautinį anglų kalbos testą IELTS, kokius dar tarptautinius egzaminus verta pasirinkti, norint įstoti į geriausius užsienio universitetus, kaip gauti tarptautinę stipendiją ir dar daug kitų naudingų praktinių dalykų. Be to, pirmą kartą vyks specialūs mokymai mokytojams ir karjeros specialistams apie rekomendacinių laiškų rašymą, kuriuos išklausius bus išduodamas Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centro pažymėjimas.

Didžioji tarptautinė studijų paroda „Study the world 2018“, rugsėjo 20 d. vyks Klaipėdoje, rugsėjo 21 d. – Vilniuje. Paroda nemokama, tačiau būtina išankstinė registracija.