Pastaruosius keletą metų Lietuvoje nėra registruota nei vieno pasiutlige užsikrėtusio naminio ar laukinio gyvūno, tad daugeliui pagrįstai kyla klausimas – ar vis dar būtina savo augintinius reguliariai skiepyti nuo šios ligos? Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pabrėžia, kad šios ligos grėsmė visuomet išlieka, ypač įvertinat statistiką apie kiekvienais metais augintinių sukandžiotus ar apdraskytus žmones. Be to, nevalia pamiršti, kad pasiutligė mirtina tiek žmogui, tiek gyvūnui liga.
Apie pasiutligės grėsmę ir vakcinavimą kalbamės su VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja-valstybine veterinarijos inspektore Kristina Stakyte.
Kodėl gyvūnus augintinius vis dar reikia skiepyti nuo pasiutligės?
Skiepyti reikia, jei rūpinatės savo augintinio ir savo sveikata. Įvertinkite riziką: ar gyvūnas tikrai nepabėgs, neturės kontaktų su kitais laukiniais ir naminiais gyvūnais, ar nesužalos kito gyvūno ar žmogaus.
Lietuvoje kasdien bent keletas žmonių kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas dėl gyvūnų augintinių sukeltų traumų, įdrėskimų ar įkandimų. Dažnai tai būna savas gyvūnas. Jei gyvūnas nevakcinuotas nuo pasiutligės arba asmuo neturi informacijos apie gyvūno būklę, žmogui skiriamas skiepų nuo pasiutligės kursas. Paprastai skiepų nuo pasiutligės profilaktikos kursą sudaro penkios vakcinos dozės: 0, 3, 7, 14, 28 dieną nuo įkandimo ar sužalojimo.
Turėtumėte paskiepyti gyvūną augintinį ir jei ketinate su juo keliauti. Keliaujant su gyvūnu tarp Europos Sąjungos valstybių reikalingas gyvūno augintinio pasas, gyvūnas turi būti čipuotas ir vakcinuotas nuo pasiutligės, vakcinavimo data negali būti ankstesnė nei čipavimo data. Vykstant į kitas valstybes, gali prireikti ir veterinarijos sertifikato, į kurį įrašomi vakcinavimo nuo pasiutligės duomenys.
Ar būtina skiepyti kasmet? Gal užtenka gyvūną paskiepyti vieną kartą?
Skiepijimo periodiškumas nustatomas pagal vakcinos gamintojo instrukcijas. Yra vakcinų, kurių gamintojai po atliktų išsamių tyrimų garantuoja, kad imunitetas išsilaiko ilgiau, pvz., 3 metus.
Verta prisiminti, kad gyvūnas laikomas vakcinuotu praėjus 21 d. po pirminio vakcinavimo ir jei toliau per gyvenimą vakcinuojamas reguliariai pagal vakcinos gamintojo instrukcijas.
Ar galimos neigiamos reakcijos po skiepijimo?
Nepalanki reakcija po vakcinavimo – injekcijos vietoje atsirandantis trumpalaikis apčiuopiamas tinimas. Lietuvoje kasmet nuo pasiutligės paskiepijama daugiau kaip 100 000 šunų bei 34 000 kačių, tačiau pranešimų, kad vakcinavus gyvūną vakcina nuo pasiutligės pasireiškė neigiamų reiškinių, nėra gauta.
Kam reikalingas pasiutligės antikūnų titro nustatymas?
Tyrimas nustatant pasiutligės antikūnų titrą reikalingas siekiant įsitikinti, ar susidarė pakankamas imunitetas nuo pasiutligės. Laikoma, kad pakankamas imunitetas yra 0,50 TV/mL (tarptautiniai vienetai mililitre).
Šis tyrimas reikalingas keliaujant į valstybes, kuriose pasiutligės rizika yra didelė, ir ketinant grįžti į Europos Sąjungą, arba įvežant į Europos Sąjungą gyvūnus augintinius iš tokių valstybių (pvz., Ukrainos).
Lietuvoje ši liga nepasireiškia, tai kodėl reikia vakcinuoti?
Lietuvoje pasiutligė paskutinį kartą buvo nustatyta 2015 m. pasienyje su Baltarusija. Tai buvo susiję atvejai: pasiutligė nustatyta lapei ir usūriniam šuniui, kurie turėjo kontaktų su nevakcinuotais šunimis. Prieš tai 2014 metais pasiutligė nustatyta šuniui Varėnos rajone.
Palyginimui prieš 10 metų, t. y. 2008 m., nustatyti 69 teigiami pasiutligės atvejai: 47 tarp laukinių gyvūnų ir 22 tarp naminių.
Vykdant laukinių gyvūnų vakcinavimą nuo pasiutligės ir vakcinuojant naminius gyvūnus pavyko pasiekti, kad Lietuvoje pasiutligės atvejų nenustatoma, tačiau šios ligos patekimo rizika išlieka, nes laukinėje faunoje pasiutligė vis dar registruojama kaimyninėje Lenkijoje, o Baltarusijoje nustatoma ir tarp laukinių, ir tarp ūkinių gyvūnų ir tarp augintinių.
