Rugsėjo 15-ąją minima Pasaulinė kovos su prostatos vėžiu diena. Tai vienas dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje – prostatos vėžio diagnozę kasmet išgirsta apie 2 tūkstančiai vyrų. Sergamumas šio tipo vėžiu mūsų šalyje viršija Europos vidurkį, o mirštamumas jį gerokai lenkia. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena: ankstyva diagnostika gali padėti išvengti prostatos vėžio arba gerokai sušvelninti ligos pasekmes bei išsaugoti paciento gyvybę.

„Prostatos vėžys – labai klastinga liga, nes ankstyvoje ligos stadijoje pacientai nepatiria jokių simptomų, o kai jų atsiranda – liga jau būna pažengusi ir jos gydymas apsunkintas. Aptikus ligą ankstyvoje stadijoje, yra daug lengviau ją išgydyti, todėl kviečiame Lietuvos vyrus nedelsiant susirūpinti savo sveikata ir sudalyvauti nemokamoje prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinėje programoje. Ji skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai), o tuo atveju, jei prostatos vėžiu sirgo jų tėvai ar broliai – nuo 45 metų“, – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Vaida Momkuvienė.

Pasak jos, iš 374 tūkstančių Lietuvos vyrų, kurie pagal amžiaus grupę gali nemokamai pasitikrinti dėl prostatos vėžio, išsitiria tik kas ketvirtas. Pernai pagal prostatos vėžio nemokamą prevencinę programą pasitikrino kiek daugiau nei 97 tūkstančiai vyrų. O per aštuonis šių metų mėnesius prevencinėje programoje jau sudalyvavo 55 tūkstančiai vyrų.

„Norėtume paraginti vyrus nesibaiminti tikrintis dėl prostatos vėžio. Patikros metu tiesiog paimamas kraujo mėginys, kuris parodo prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekį kraujyje. Jei PSA nepadidėjęs, vadinasi pacientas sveikas, o jeigu tyrimo atsakymas rodo padidėjusį PSA kiekį kraujyje, šeimos gydytojas išduoda siuntimą pas gydytoją specialistą diagnozei patikslinti. Jei urologui atlikus papildomus tyrimus, nustatomas susirgimas, tik tuomet pradedamas gydymas“, – pabrėžia V. Momkuvienė.

VLK specialistai primena: jei vyras nėra programoje numatyto amžiaus, bet turi nusiskundimų dėl savo sveikatos, jam taip pat reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, skirs tyrimus ar, prireikus, išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Pernai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinei programai buvo skirta 1,71 mln. eurų. Šiemet tam skirta 2,3 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų.

​Šiuo metu Lietuvoje nemokamai pasitikrinti galima pagal 4 vėžio prevencijos programas – prostatos, storosios žarnos vėžio, gimdos kaklelio ir krūties. Daugiau informacijos apie visas nemokamas prevencines programas sužinosite šiame vaizdo įraše: