Vakar, 15.07 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 buvo gautas pranešimas, kad Priekulėje, prie autobusų stoties, upėje skęsta moteris. Į įvykio vietą buvo išsiųsti ugniagesių, medikų bei policijos pareigūnų ekipažai.

Iki nelaimės – vos akimirka

Paaiškėjo, jog nelaimė įvyko Žalgirio gatvėje, kur Minijos upėjebuvo pastebėta maždaug 25 metrų atstumu nuo kranto, plūduriuojanti ir besiblaškanti moteris.

Iniciatyvos gelbėti skenduolę ėmėsi Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Priekulės ugniagesių komandoje budėjęs ugniagesys gelbėtojas Vidas Rasimavičius. Netrukus vyras ant gelbėjimo rato užrišo virvę ir padavęs jos galą apie nelaimę pranešusiam vyrui, savarankiškai nuplaukė iki skęstančios moters. V. Rasimavičius viena ranka laikė nukentėjusiąją, o kita buvo įsikibęs į gelbėjimo ratą. Krante stovėjęs pranešėjas traukė gelbėjimo virvę, taip padėdamas moteriai ir ugniagesiui pasiekti krantą.

Apie 60 m. nukentėjusioji buvo sąmoninga. Ją greitosios medicinos pagalbos darbuotojai išvežė į gydymo įstaigą.

Po įvykio, moterį išgelbėjęs V. Rasimavičius sakė, jog kiekviena uždelsta akimirka galėjo skaudžiai kainuoti.

„Kai atvažiavau, ji jau vos laikėsi ant vandens. Akimirka kita ir būtų panirusi po vandeniu. Nusirengiau, virvę padaviau vyrui, iškvietusiam pagalbą, o tada šokau į upę. Plaukti iki skęstančios moters teko apie 25 metrus. Suspėjau. Moters jėgos buvo visiškai išsekusios. Uždėjau jai gelbėjimosi ratą. Viena ranka laikydamas ją, yriausi į krantą. Vyras, buvęs krante, traukė virvę ir man talkino parplukdant skendusiąją “, – pasakojo V. Rasimavičius.

Nestigo jaudulio

Ugniagesys džiaugėsi, kad suspėjo laiku, tačiau prisipažino, jog skenduolius jam yra tekę traukti ne kartą. Pasak jo, kad išgelbėtum skęstantį, turi nepavėluoti nė kelių sekundžių. Kartais lemtis jų nesuteikia.

Po gelbėjimo operacijos, V. Rasimavičius grįžo į komandą tęsti budėjimo. Prisipažino, jog buvo gerokai sušalęs bei nestigo jaudulio: „Ir dabar galvoju, kaip viskas klostėsi. Gerai, kad pasisekė išgelbėti. Būtų daug sunkiau, jei nebūčiau spėjęs.“

Pasiteiravus, kaip pavyko nepasimesti ir sukaupti vandenyje reikalingų įgūdžių, vyras paaiškino, kad visko išmoko 2010 m. baigęs Ugniagesių gelbėtojų mokyklą. Be to, prieš mėnesį papildomų žinių sėmėsi specialiuose kursuose.

V. Rasimavičiui galima padėkoti už drąsa ir profesionalumą, už pasišventimą savo darbui ir atliktą pareigą. O svarbiausia – už padovanotą gyvenimą.