Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) informuoja, kad visos viešojo maitinimo sektoriaus įmonės, sausio–rugpjūčio mėnesių duomenimis, į biudžetą sumokėjo 9,5 mln. eurų mokesčių (18 proc.) daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. VMI stebimų šio sektoriaus įmonių sumokėti mokesčiai šoktelėjo 5,5 mln. eurų (27,7 proc.). Pripažįstama, kad tam įtakos, be kitų veiksnių, turėjo ir sustiprinta šio sektoriaus priežiūra.

„Matome teigiamas šio sektoriaus veiklos tendencijas. Daugelis įmonių įsiklausė į Mokesčių inspekcijos raginimą trauktis iš „šešėlio“ ir atitinkamai koreguoja savo elgseną. Tai atsispindi jų veiklos rezultatuose. Vienas iš vertinamų rodiklių – pardavimų/pirkimų santykis, jis atspindi situaciją įmonėje. Viena šimtąja išaugęs vidutinis sektoriaus pardavimų/pirkimų santykio rodiklis biudžetą papildo milijonu eurų mokesčių, o šių metų sausio–rugpjūčio mėn. rezultatas – 9,5 mln. eurų išaugusi sumokėtų mokesčių suma“,- sako Klaipėdos AVMI viršininkas Audrius Morkūnas, pabrėžęs, kad sektoriaus rezultatų augimas nesustoja ties pasiektu ir gerėja tendencingai.

VMI viešojo maitinimo sektoriaus rezultatus analizuoja nuolat ir pastebi, kad stebimų bei kontroliuojamų sektoriaus įmonių rezultatai gerėja sparčiau: jei visame sektoriuje pardavimų/pirkimų santykis išaugo 6,6 proc., tai stebimų įmonių – net 14,1 proc. Pažymėtina, kad pardavimai tiek visame sektoriuje, tiek stebimose įmonėse augo panašiai (14-15 proc.), tuo metu pirkimai – netolygiai: visoje aibėje – 8 proc., kai stebimoje – tik 0,5 proc., o vasaros metu mažėjo. Kai pajamos auga, o deklaruojamos sąnaudos mažėja, atitinkamai sparčiau didėja sumokamų mokesčių dalis.

Nelogiškai mažas, neargumentuotas pardavimų/pirkimų santykis leidžia įtarti, kad įmonė deklaruoja ne visas pajamas arba galimai padidina prekių ir paslaugų įsigijimus, taip nuslėpdama pajamas bei dalį mokesčių. Į tokį įtarimų lauką yra patekę ne tik mažesnes pajamas generuojančios įmonės, bet ir keli viešojo maitinimo įstaigų tinklai.

VMI vertinimu, didžiausią postūmį įmonėms duoda ilgalaikės stebėjimo priemonės, tačiau kai kuriais atvejais neapsieinama ir be kontrolės veiksmų. Patikrinimų sulaukia tos įmonės, kurios sąmoningai neįsiklauso į VMI perspėjimus ir toliau nevengia pažeidinėti įstatymų. Per šiuos metus buvo patikrinta apie 250 įmonių, kai kuriais atvejais, nustačius galimus sukčiavimo, kitus piktnaudžiavimo atvejus, apie jų veiklą buvo informuotos ir teisėsaugos institucijos.

Maitinimo ir gėrimų teikimo veikla užsiima apie 2,4 tūkst. šalies įmonių ir gyventojų, po išsamios veiklos analizės apie šeštadalį jų, įvertintų aukštais rizikos balais, VMI šiuo metu yra atrinkusi atidesnei priežiūrai ir taiko įvairias priemones – nuo pokalbių aptariant pastebėtus neatitikimus, kitus abejonių keliančius aspektus iki kontrolės veiksmų. Šios priemonės, kuriomis siekiama mažinti pajamų neapskaitymo bei mokesčių vengimo mastą šiame sektoriuje, nebus trumpalaikės. Viešojo maitinimo sektoriaus priežiūra, kaip prioritetinė VMI veiklos kryptis, yra išskirta mažiausiai keleriems metams.

Mokesčių inspekcija dėkoja Lietuvos žmonėms, kurie kasdien prisideda prie to, kad mažėtų „šešėlis“. Vienas iš būdų – reikalauti kasos kvito. Jis ne tik gali atnešti laimėjimą VMI kvitų žaidime - didėjant žmonių nepritarimui „šešėliui“, mažėja jo galimybių laukas.

Klaipėdos AVMI primena, kad apie pastebėtus galimus mokestinius pažeidimus pranešti galima VMI pasitikėjimo telefonu 1882, taip pat elektroninėmis priemonėmis: pasinaudojus programėle „Pranešk“ arba užpildžius anketą VMI tinklapyje (http://www.vmi.lt/cms/stop-seseliui).