Artėjant Vėlinėms, parduotuvių lentynos prisipildė kapinėms skirtomis žvakėmis. Prieš keletą metų asortimente atsirado ir elektroninės, kurios veikia baterijomis ir spinduliuoja šviesą, imituodamos degančią liepsną. Nors jos pristatomos kaip aplinkai draugiškos ir ilgaamžės žvakės, anot Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) ekspertų, šios žvakės tarnauja gamtai tik tuo atveju, jei jas įsigyjantieji žino, kaip su jomis tinkamai elgtis ir kur vėliau išmesti.

2015 m. Lietuvoje pirmą kartą buvo pastebėta, kad elektroninės žvakės tampa išties paklausios ir netgi pradeda konkuruoti su vaškinėmis ar parafino gamybos įprastomis. Pristatomos kaip aplinkai draugiškos, ilgaamžio veikimo žvakės, sužavėjo ne vieną Lietuvos gyventoją, norintį, jog šviesa ant artimųjų kapų liepsnotų kuo ilgiau.

Pasak EPA projektų vadovės Imantos Baltrūnaitės, elektroninių žvakių asortimentas plačiai auga.

„Šiandien jau galima įsigyti elektroninių žvakių, kurių veikimo principas paremtas net saulės energija. Itin populiariomis laikomos ir žvakės su LED technologija, kurios veikia su baterijomis. Elektroninių žvakių technologijos sparčiai tobulėja, sukurtos netgi spalvą keičiančios, blyksinčios žvakės, kurios imituoja realią liepsną, blaškomą vėjo“, – pasakoja I. Baltrūnaitė.

Elektroninių žvakių negalima išmesti kartu su įprastomis

Elektroninės žvakės pristatomos kaip vėjui, lietui, sniegui atsparios, jos savo sudėtyje neturi parafino, kuris degant skleidžia suodžius, ir tuo pačiu metu į orą yra išmeta nedidelį kenksmingą toksinų kiekį, tokių kaip toluolas ir benzolas. Nors elektroninės žvakės yra gerokai draugiškesnės gamtai, šios turi elektronikos elementų – sunkiųjų metalų.

Dauguma elektroninių žvakių veikia baterijomis. Jose yra švino, kadmio, nikelio, net gyvsidabrio ir kol visi šie metalai lieka viduje – pavojaus žmogui ir aplinkai nekelia, tačiau pasibaigus baterijų galiojimo laikui, jos ima tekėti, pūstis, žaliuoti ir gali net sprogti. Todėl nuolatos reikėtų patikrinti žvakėse esančias baterijas, ar jos nepakeitė savo išvaizdos.

Dažniausiai elektroninių žvakių galiojimo laikas numatomas nuo kelių iki kelių šimtų dienų. Anot ekspertės, svarbiausia, suėjus terminui, teisingai šių žvakių atsikratyti, nepaisant ar jos veikia baterijų ar saulės energijos principu.

„Jų jokiu būdu negalima išmesti į bendrą kapinių atliekų vietą ar buitinių atliekų konteinerį. Jos, kaip ir kitos elektronikos atliekos, privalo būti išmetamos į specialius konteinerius. Tiesa, baterijos rūšiuojamos atskirai dėl galimybės išsipūsti, ištekėti ar sprogti. Neišmetus tinkamai elektroninių žvakių, sunkieji metalai ims tekėti į žemę ir skverbtis į gruntinius vandenius, kurie grįžta žmonėms, gyvūnams ir aplinkai“, – pasakoja I. Baltrūnaitė.

Baterijas, elektronines žvakes bei kitą smulkią elektroniką (pavyzdžiui, telefonus, ausines, įkroviklius, elektronines cigaretes ir pan.), anot I. Baltrūnaitės, galima išmesti specialiai tam skirtose vietose, kurių EPA visoje Lietuvoje įkūrė per 4 tūkst.: prekybos centruose, elektronika prekiaujančiose parduotuvėse, bibliotekose ir pan. Tiesa, norint atsikratyti stambiagabaritės elektronikos (pavyzdžiui, šaldiklių, skalbimo mašinų, indaplovės ir pan.), ji nemokamai išvežama iš namų užregistravus iškvietimą telefonu 8 695 55 111 arba užpildžius formą internete adresu www.epa.lt skiltyje „Gyventojams“.