Pirmadienį Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, jo pavaduotoja Rūta Cirtautautaitė, Savivaldybės tarybos nariai, Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, jo pavaduotojai Ligita Liutikienė ir Česlovas Banevičius, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavčius ir šio skyriaus specialistai, kitų Administracijos skyrių vedėjai ir seniūnijų seniūnai dalyvavo pasitarime dėl Bendrojo plano sprendinių. Pristatyta koreguojamo Bendrojo plano esamos būklės analizė. Planą koreguoja jo kūrėjai – UAB „Urbanistika“.

Nors šiuo metu galiojantis Savivaldybės bendrasis planas, parengtas 2011 metais (pirmasis – 2015 m.) yra teritorijos planavimo dokumentas, tačiau jame taip pat atsispindi daug ekonominių, socialinių, demografinių, kultūrinių ir kitų Savivaldybės raidos aspektų ir perspektyvų. Jis glaudžiai susijęs su Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, Savivaldybės plėtros strateginiu planu, veiklos planais ir kitais planavimo dokumentais. Per šį laikotarpį įvyko nemažai poslinkių plėtojant teritorijas Klaipėdos pašonėje, čia daugėjo naujų pramonės ir gyvenamųjų namų statybų, taip pat daugėjo ir gyventojų, tuo tarpu kitose rajono vietose, taip pat ir dviejuose rajono miestuose – Gargžduose ir Priekulėje – jų šiek tiek mažėjo. Bendrojo plano koregavimo poreikis sietinas ne tik su demografinėmis ar urbanistinėmis tendencijomis, bet ir visa infrastruktūros raida bei naujais teisės aktų reikalavimais.

Per laikotarpį nuo tada, kai Bendrasis planas buvo parengtas iki dabar buvo sudaryta per 20 specialiųjų planų, iš kurių vienas iš svarbiausių Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas. Taip pat patvirtinti 5 miestų ir miestelių bendrieji planai.

2008–2016 m. vykdyta Bendrojo plano stebėsena ir nustatyta, kad naujo bendrojo plano rengti nereikia, pakanka jį koreguoti, − ši galimybė atsirado pagal 2014 m. patvirtintą Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimą, anksčiau buvo galima tik keisti visą planą. Taigi pagrindiniai tikslai ir uždaviniai nebus keičiami, tačiau koregavimo metu bus naujai reglamentuojama teritorijų plėtra, todėl gali atsirasti naujų reikalavimų ir apribojimų.

Pirmasis 2006 m. parengtas Bendrasis planas suteikė akstiną liberaliai gyvenamųjų statybų plėtrai. Į mūsų rajono atsikėlė daug gyventojų, per mokesčius ateina daugiau lėšų į biudžetą, bet tuo pačiu Savivaldybei tenka daug didesnė našta įrengiant visą reikalingą infrastruktūrą. Atkreiptas dėmesys, kad rajone, nors ir keičiantis demografinei situacijai, per pastarąjį dešimtmetį švietimo įstaigų uždaryta palyginti mažai, yra tam tikras socialinių paslaugų įstaigų trūkumas.

Rengiant Bendrojo plano esamos būklės analizę surinkta daug duomenų iš įvairių šaltinių. Remdamasis jais UAB „Urbanistika“ atstovės pristatė bendrojo plano planuojamus sprendinius pagal sritis – urbanistikos plėtros, infrastruktūros, kraštovaizdžio ir gamtinės aplinkos inžinerinių tinklų. Bendrajame plane atsispindi energetikos plėtros tendencijos – pavyzdžiui, rajone yra 174 nedidelės elektros jėgainės, 49 vandenvietės. Kalbėta ir apie tai, kokie tinklai, ypač šilumos tiekimo, pasiteisino, kokie ne, − nes dauguma gyventojų linkę prisijungti prie naujų šilumos tinklų tik tada, kai jie būna atvesti iki pat namų.

Diskutuojant dėl bendrojo plano sričių ir jų reglamentavimo kalbėta apie teritorijų tvarkybos etapus, − būtinybė nustatyti prioritetines teritorijas ir jų tvarkymo etapus kyla atsižvelgiant į ribotas galimybes tolygiai plėsti kelių ir gatvių tinklą, inžinerines komunikacijas ir kt.

Iškeltas klausimas ir dėl miškų išsaugojimo būtinybės plečiantis pramonei, dėl šildymo sistemos plėtros Priekulės mieste ir kt.

Nors koreguojant Bendrąjį planą viešas susirinkimas su gyventojais neprivalomas, tačiau pavasarį jį numatoma surengti, taip pat Savivaldybės tinklalapyje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemoje (TPDRIS) bus skelbiami koreguojami sprendiniai.

Baigti koreguoti Bendrąjį planą numatoma kitų metų viduryje.