Liko 100 dienų iki Europos Parlamento rinkimų. 400 mln. ES piliečių galės balsuodami išrinkti 751 europarlamentarą, kurie pradės darbą liepos mėn. Jie ne tik nulems ES politiką ateinantiems penkeriems metams, bet ir išrinks ES vykdomosios institucijos vadovą - Europos Komisijos pirmininką. Daugiau kaip du milijonai lietuvių taip pat yra kviečiami balsuoti EP rinkimuose gegužės 25 d. ir išrinkti 11 EP narių.

Šie rinkimai - kitokie. Sustiprėjusios Europos Parlamento galios ypač atsiskleidė per ES pastangas įveikti ekonominę krizę. Europarlamentarai, be viso kito, svarstė įstatymus dėl veiksmingos biudžeto drausmės, žlugusių bankų likvidavimo bei bankininkų premijų ribojimo. Gegužės mėn. vyksiantys EP rinkimai leis rinkėjams nuspręsti, ką Europos Sąjunga toliau turėtų daryti, kad įveiktų ekonominę krizę ir kitas problemas, kurias jaučiame kasdieniniame gyvenime.

Pirmą kartą naujai išrinktas Europos Parlamentas nulems, kas vadovaus ES vykdomajai institucijai, Europos Komisijai, kuri inicijuoja įstatymų leidybą ir prižiūri jų vykdymą. ES valstybių ir vyriausybių vadovai, siūlydami kandidatą Europos Komisijos (EK) pirmininko postui užimti, privalės atsižvelgti į EP rinkimų rezultatus. EP išrinks naująjį Komisijos pirmininką absoliučia balsų dauguma, t.y., daugiau kaip pusės visų savo narių balsais (376 iš 751). Europos politinės partijos pasiūlys, arba jau pasiūlė, savo kandidatus į EK pirmininko postą dar iki EP rinkimų, leisdamos piliečiams balsavimo metu pareikšti nuomonę ir dėl EK pirmininko.

Naujoji politinė dauguma, išaiškėsianti po EP rinkimų, per ateinančius penkerius metus formuos Europos politiką tokiose srityse kaip bendroji rinka, piliečių laisvės ir daugelis kitų. Europos Parlamentas - vienintelė tiesiogiai renkama ES institucija - šiandien yra esminė, priimanti svarbiausius Europos sprendimus. Jis turi lygias galias su ES šalių vyriausybėmis priimant beveik visus ES teisės aktus. Todėl balsuoti dabar yra kaip niekad svarbu.

Politinės grupės. Europos Parlamente šiuo metu yra septynios politinės grupės, atstovaujančios daugiau nei 160 nacionalinių partijų. Pagal EP taisykles grupės nariai turi laikytis panašių politinių pažiūrų. Grupę turi sudaryti ne mažiau kaip 25 nariai iš bent ketvirtadalio ES valstybių (šiuo metu - mažiausiai iš 7). Europarlamentarai, kurie nenori arba negali būti paskirti į grupę, vadinami „nepriklausomais".

Rinkimų įstatymai. Nors egzistuoja bendros ES rinkimų taisyklės, Europos Parlamento rinkimai didele dalimi organizuojami pagal atskirų ES šalių tradicijas ir įstatymus. Mažiausias balsuotojo amžius visose valstybėse yra 18 metų, išskyrus Austriją, kur balsuoti galima sulaukus 16. Mažiausias leidžiamas kandidato į EP amžius skiriasi priklausomai nuo šalies. Balsuoti privaloma Belgijoje, Graikijoje, Kipre, ir Liuksemburge.

EP darbai artimiausiu metu. Nors šiuo metu dėmesys skiriamas artėjantiems EP rinkimams, likusieji šios kadencijos EP darbo mėnesiai bus įtempti. Štai tik keletas teisės aktų, numatytų EP darbotvarkėje per artimiausius kelis mėnesius: bendras žlugusių bankų likvidavimo mechanizmas, bankų sąjunga, indėlių garantijos, telekomunikacijų srities teisės aktų rinkinys, maisto ir gyvūnų sveikatos tikrinimo tvarka, darbuotojų komandiravimo, duomenų apsaugos, gaminių saugos bei uostų paslaugų direktyvos, geležinkelių liberalizavimo rinkinys ir „vientiso dangaus" (aviacijos) taisyklės. Be to, EP dar turi balsuoti dėl galutinių anglies dvideginio išlakų iš automobilių, finansinių priemonių rinkos bei tabako direktyvos tekstų. Darbotvarkėje taip pat numatyti debatai bei rezoliucija dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros vykdyto sekimo.

Vaizdo įrašas, skirtas 100 dienų laikotarpiui iki rinkimų (lietuviški subtitrai):