Mano Gargždai



Kaip sumažinti radono kiekį gyvenamuosiuose pastatuose?

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Asociatyvi Pixabay.com nuotr. Asociatyvi Pixabay.com nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis sveikatai nepalankūs gyvenamosios aplinkos rizikos veiksniai sumažina kiekvieno žmogaus gyvenimo trukmę vidutiniškai 8,5 mėnesio. Aplinkos oro kokybė tiesiogiai veikia žmonių sveikatą: aplinkos oro užterštumas didina sergamumą įvairiomis kvėpavimo sistemos ir kraujotakos sistemos ligomis, kenkia nervų, reprodukcinei ir imuninei sistemoms.

 

Vienas iš mus supančių aplinkos veiksnių yra gamtinės ar dirbtinės kilmės jonizuojančioji spinduliuotė. Didžiausią apšvitą gauname ne tirdamiesi rentgenu ar veikiami atominių elektrinių skleidžiamos apšvitos, bet iš natūralių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių. Vienas iš jų yra radonas.

Radonas – tai radioaktyviosios bespalvės ir bekvapės inertinės dujos. Tačiau pavartotas žodis „natūralus“, tegul Jūsų nesuklaidina, nes nieko sveiko šiame natūralume nėra ir saugotis šios, iš uolienų sklindančios medžiagos, būtina. Gyvenamosiose patalpose Lietuvos higienos norma HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ reglamentuoja saugų radono koncentracijos lygį, t. y. iki 300 Bq/m³. Jei pastatuose yra viršijama leidžiama radono koncentracija, tai žmogui kvėpuojant į plaučius patenka radono, kuris nusėda kvėpavimo takuose ir skildamas švitina jų epitelį, dėl kurio poveikio gali atsirasti plaučių vėžys.

 

Gyvenamosiose patalpose galimi radono šaltiniai nurodyti 1 paveiksle:

 

Lietuvoje pagrindinis radono šaltinis yra po pastatu esantis gruntas. Tačiau nereikia manyti, kad, jei po Jūsų namais nėra urano kasyklos arba šalia nestūkso kalnakasybos atliekų kalnai, esate visiškai apsaugoti nuo radono poveikio. Anaiptol – šios pavojingos dujos iš grunto gali atsirasti kiekvieno būsto ore ir skirtis tik koncentracija priklausomai nuo aukšto, ventiliacijos sistemos tipo ir nuo to, ant kokių uolienų ir kuriame regione pastatytas būstas.

Radonas į gyvenamuosius pastatus iš grunto patenka per daugybę vietų. Esant palankioms sąlygoms, pavyzdžiui, kai temperatūra namo viduje yra aukštesnė už temperatūrą lauke arba kai pučia stiprus vėjas, tarp namo vidaus ir grunto susidaro slėgių skirtumas, dėl kurio radonas traukiamas į namo vidų. Netgi per mažą beveik nematomą plyšį į jo vidų gali patekti labai daug radono.

 

2 pav. Vietos, per kurias į namą iš grunto gali patekti radono

 

Prevencinių priemonių taikymas, norint išvengti neigiamo aplinkos poveikio sveikatai atsiradimo, yra ekonomiškai naudingesnis negu ligų gydymas.

Prevencinės radono mažinimo priemonės:

1) Statant naują pastatą. Pastatas turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad dėl kenksmingos natūralios spinduliuotės nekiltų grėsmė pastate ar prie jo būnantiems žmonėms. Siekiant išvengti didelės radono koncentracijos pastate, galima taikyti radono mažinimo priemones – atsakingai rinktis ir pagal paskirtį naudoti statybines medžiagas, užsandarinti pastato pamatus, taip, kad nebūtų nė mažiausių plyšių, įrengti pakankamą natūralią vėdinimo sistemą arba mechaninę patalpų oro ventiliacijos sistemą.

2) Jau pastatytuose pastatuose.

 

3 pav. Radono koncentracijos mažinimo priemonės

 

Radono koncentracija gali būti nustatoma atliekant jo tyrimus atskiruose pastatuose. Tokius tyrimus Lietuvoje atlieka Radiacinės saugos centras (toliau – RSC). Radono koncentracijos tyrimai Lietuvoje pradėti nuo 1994 m. Iki šiol RSC specialistai yra ištyrę daugiau nei tris tūkstančius pastatų – individualių namų, daugiabučių, socialinės bei gamybinės paskirties pastatų. Individualiuose namuose nustatyta vidutinė radono koncentracija svyruoja nuo 55 iki 70 Bq/m³. Tyrimų rezultatai rodo, kad Lietuvoje gali būti apie 7 proc. pastatų, kurie neatitinka minėtų radono koncentracijos lygio reikalavimų (http://www.rsc.lt/index.php/pageid/354).

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad RSC interneto svetainės skiltyje (www.rsc.lt/gyventojams) galima rasti Lietuvos radono žemėlapį, kuriame pavaizduotos Lietuvos savivaldybių teritorijose atskiruose pastatuose nustatytos vidutinės radono koncentracijos. Pagal šio žemėlapio duomenis, Klaipėdos rajonas patenka į teritoriją, kurioje radono koncentracija neviršija reglamentuojamo lygio. Jeigu pastačius namą ar gyvenant senos statybos gyvenamajame name, kyla abejonių dėl didelės radono dujų koncentracijos, galima kreiptis į Radiacinės saugos centrą dėl radono tūrinio aktyvumo patalpose tyrimų.

Veikime visi siekdami sveikesnės aplinkos mūsų sveikatai.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 343 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,