Iki šio sekmadienio – Trijų Karalių – dar džiaugsimės miestų eglėmis. Tylant švenčių šurmuliui, Viešųjų pirkimų tarnyba pasidomėjo, kaip miestai ruošėsi Kalėdoms ir Naujiesiems metams. Reikalingus šventėms pirkimus reikėtų organizuoti gerokai iš anksto. Dabar pirkimai dažnu atveju pradedami vėlai, jie skaidomi, kad būtų mažos vertės ir galima būtų kreiptis į vieną tiekėją. Nesant konkurencijos, prarandama galimybė nupirkti pigiau. Numatomi trumpi pirkimų įgyvendinimo terminai, todėl sutartys vykdomos skubotai.

Tarnybos apžvalga parodė, kad kalėdines egles ir puošybą savivaldybės perka pačios arba paveda tai daryti pavaldžioms įstaigoms.

Dažniausiai pirkimai yra skaidomi į dalis. Nors dėl to padidėja galimybė pirkimuose dalyvauti smulkiems tiekėjams, tačiau, panašu, kad skaidymo tikslas būna ne tas. Pirkimai išskaidomi, kad jie būtų mažos vertės ir galima būtų neskelbiant pirkimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) kreiptis į konkretų tiekėją. Taip apribojama konkurencija ir prarandama galimybė nupirkti pigiau ir taupyti lėšas. Pavyzdžiui, Vilniuje tie patys septyni tiekėjai šventinių renginių paslaugas teikė ir 2018 metais, ir 2017 metais. Tauragėje tas pats tiekėjas eglę puošė ir šioms, ir praeitoms šventėms, Alytuje tas pats tiekėjas renginį taip pat rengė du metus iš eilės.

Taip pat pastebima, kad dažnai sutarties įgyvendinimo terminas būna vos kelios dienos, o pasiruošimas sutartį įgyvendinti paprastai užtrunka kur kas ilgiau (pvz. leidimų elektros prisijungimui išdavimas trunka ilgiau nei kelias dienas). Todėl tikėtina, kad paslauga perkama iš konkretaus numatyto tiekėjo, kuris iš anksto jau yra pasiruošęs įgyvendinti sutartį.

Apžvalga rodo, kad UAB „Švenčių studija“ Lietuvoje papuošė daugiausiai miestų eglių, t. y. šiai bendrovei labiausiai sekėsi miestų eglių puošybos pirkimuose. UAB „Švenčių studija“ šiemet šventėms puošė pagrindines miestų egles Vilniuje, Panevėžyje, Marijampolėje.

Neblogai pirkimuose sekėsi ir VšĮ Tekstilininkų ir dailininkų gildijai, ji gamino ir puošė Kauno ir Alytaus egles.

Labiausiai skubotai centrinę miesto eglę ir jos puošybą pirko Vilnius – pirkimo konkursą organizavo lapkričio pradžioje, su UAB „Švenčių studija“ pasirašius sutartį, jos įgyvendinimui liko vos dvi savaitės. Pirkime dalyvavo vienintelis tiekėjas. Sostinė skubotai pirko ir šventės organizavimo paslaugas: laimėjusiems tiekėjams kai kuriais atvejais pasiruošimui liko vos viena ar kelios dienos.

Trumpą sutarties įgyvendinimo terminą (iki dviejų savaičių) paliko, t. y. pirkimus vėlai vykdė ir Marijampolė bei Tauragė.

Palyginti anksti eglių puošybos pirkimus pradėjo Kaunas (praeitų metų kovo mėnesį), Panevėžys (praeitų metų liepos mėnesį), o, pavyzdžiui, Alytus sutartį trejiems metams pasirašė dar 2017 m. lapkritį.

O kiek gi kainavo pagrindinių miestų eglių puošimas? Vilnius išleido 94 972 Eur, Kaunas 80 000 Eur, Klaipėda 58 173 Eur. Mažesnieji miestai apsiribojo kur kas kuklesnėmis sumomis. Pigiausiai eglė atsiėjo Utenai – 10 773 Eur. Tauragė už eglę ir jos puošimą mokėjo 20892 Eur, Alytus 29545 Eur, Marijampolė 27830 Eur, Šiauliai 32563 Eur, Panevėžys 64130 Eur.

Šventiniai renginiai miestams kainavo daugiau, nei eglės: Vilnius išleido 109 726 Eur (sudarė dešimt sutarčių su keliais tiekėjais), Kaunas 225 028 Eur (sudarė 33 sutartis su keliais tiekėjais), Klaipėda renginiams išleido apie 108 612 Eur.

Buvo ir šventėms taupiusių miestų. Pavyzdžiui Telšiai eglutės visai nepirko, ją gavo dovanų iš gyventojų. Eglę dekoravo Telšių kultūros centras. Telšiai pirko tik renginio organizavimo paslaugą už 3630 Eur ir pirotechnikos fejerverkus už 3025 Eur.

Informacija parengta pagal viešųjų pirkimų procedūrų ataskaitų bei sutarčių viešinimo, kurias pirkimo vykdytojai pateikė Viešųjų pirkimų tarnybai ir paskelbė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, duomenis.

Šiame grafike pavaizduotos savivaldybių eglių puošimui išleistos lėšos: