Beveik pusę Lietuvos ugniagesių gelbėtojų iškvietimų pernai sudarė gelbėjimo darbai. Be gaisrų gesinimo, mūsų šalies ugniagesiai praėjusiais metais dažniausiai talkino kitoms specialiosioms tarnyboms – medikams, policijos pareigūnams, elektros tinklų aplinkosaugos specialistams, avarinei dujų tarnybai ir kitiems.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, pernai ugniagesiai atliko daugiau kaip 11 tūkst. gelbėjimo darbų. Tai yra 18 proc. daugiau nei penkerių metų atliktų gelbėjimo darbų vidurkis.

„Lietuvoje, kaip ir Vakarų Europos šalyse, vyksta sistemos pokytis –ugniagesiai artėja link gelbėtojų veiklų. Manoma, kad ilgalaikėje perspektyvoje gelbėjimo darbų kiekis augs, o gaisrų gesinimo darbų – mažės. Pavyzdžiui, technologijų lyderė Japonija netgi prognozuoja, kad tolimoje ateityje profesijos, kuri vadinasi ugniagesiai, iš viso neliks – jie pamažu taps gelbėtojais“, – gelbėjimo darbų augimo priežastis aiškino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Pajėgų valdymo valdybos viršininkas Laimonas Tubis.

Pasak L. Tubio, mūsų šalyje fiksuojamos tos pačios tendencijos.

„Technologijos vystosi, naudojama vis daugiau nedegių medžiagų, užtikrinama jų priežiūra ir kontrolė. Kitas svarbus tokių pokyčių faktorius – žmonės susigyvena su dūmų detektoriais ir kitomis diegiamomis saugos priemonėmis. Svarbiausia, gyventojų savisauga vis labiau auga ne tik užsienio šalyse, bet ir Lietuvoje. Taip atsiranda sąlygos gaisrų mažėjimui. Dėl visuomenės technologinio apsirūpinimo didėja gelbėjimo darbų skaičius“, – sakė PAGD Pajėgų valdymo valdybos viršininkas.

PAGD duomenimis, ugniagesiai gelbėtojai pernai 3 610 kartų talkino kitoms specialiosioms tarnyboms. Šie darbai sudarė 32,4 proc. atliktų gelbėjimo darbų. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį jų buvo atlikta 3 455. Taigi, pernai atliktų darbų kitoms specialiosioms tarnyboms skaičius paaugo beveik 5 procentais.

Vaduoja automobiliuose prispaustus žmones

Pasak PAGD Pajėgų valdymo valdybos viršininko, ugniagesiai gelbėtojai vyksta į eismo nelaimes, kuriose gelbėja prispaustų ir transporto priemonėse įstrigusių žmonių gyvybes. Naudodami specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių praėjusiais metais ugniagesiai gelbėtojai išlaisvino 130 eismo įvykiuose nukentėjusių žmonių ir ištraukė 49 žuvusiuosius. Gelbėjimo darbai autoįvykiuose pernai išaugo 34,8 proc., lyginant su 2017 metais.

„Ugniagesiai gelbėtojai yra kviečiami ne tik į skaudžias eismo nelaimes. Po eismo įvykio vykstame nuplauti kelio dangos ir nuvalyti eismų juostų. Taip pat vykstame į chemines avarijas, nuo kelių šaliname išsiliejusius skysčius ar kitas medžiagas“, – kalbėjo L. Tubis.

Drauge su policija ugniagesiai gelbėtojai vykdo ir dingusiųjų be žinios paieškas.

„Tuomet kartu su kitoms specialiosiomis tarnybomis ugniagesiai prisideda prie paieškos operacijų. Jie darbus dažniausiai atlieka tikrindami vandens telkinius“, – teigė PAGD Pajėgų valdymo valdybos viršininkas.

Bendradarbiaujant su elektros tinklų tarnybomis, pasak L. Tubio, ugniagesiai gelbėtojai po audrų šalina medžius, kurie trukdo eismui ar yra užvirtę ant elektros laidų.

„Net kelyje susidarius įgriuvai ar duobei, esame kviečiami talkinti kelininkams. Žinoma, visi iškvietimai yra įvertinami pagal pavojaus laipsnį, todėl jei gauname kvietimą gelbėti žmones ar gesinti degančius namus, visada jiems yra teikiamas prioritetas. Tačiau visada reaguojame į visus iškvietimus, net jei nuvykus pakanka duobę kelyje aptverti specialiąja juosta“, – pasakojo PAGD atstovas.

Neišvengia akistatos su nusikaltėliais

PAGD duomenimis, 16,4 proc. visų ugniagesių vykdomų gelbėjimo darbų pernai sudarė pagalba policijos pareigūnams. Tai yra 1,1 proc. daugiau nei 2017 metais.

Jo teigimu, policijos pareigūnams ugniagesiai gelbėtojai dažniausiai taip pat reikalingi patenkant į didesniame aukštyje esančią iškvietimo vietą.

„Daugiau nei 30 proc. iškvietimų, kuomet naudojamos autokopėčios, sudaro pagalba kitoms specialiosios tarnyboms. Autokopėčiomis tenka kelti pareigūnus pas nusikaltimais įtariamus asmenis, kurie slapstydamiesi užsibarikaduoja ir neįleidžia policijos pareigūnų pro duris. Yra tekę padėti jiems patekti į įkaitais žmones paėmusio asmens būstą“, – pasakojo PAGD Pajėgų valdymo valdybos viršininkas.

Jis atkreipė dėmesį, kad ugniagesiai gelbėtojai visada teikia būtinąją pagalbą. Jie taip pat vyksta į iškvietimus pas be priežiūros paliktus vaikus.

„Tuomet tenka bendradarbiauti su vaikų teisių priežiūros specialistais“, – sakė L. Tubis.

Pas ligonius kelia autokopėčiomis

Lyginant su 2017 metų statistika, pernai labiausiai – 9,3 proc. – išaugo gelbėjimo darbai talkinant greitosios medicinos pagalbos brigadoms.

„Greitoji medicinos pagalba dažniausiai prašė pagalbos patenkant į gyvenamąsias patalpas, kur juos iškvietė durų negalintis atrakinti žmogus. Medikams dažniausiai padėjome pakliūti pas ligonius: atrakinome duris, kėlėme autokopėčias ir sudarėme sąlygas medikams patekti per balkonus, ant stogų ar dirbome kitose dideliame aukštyje esančiose nelaimės vietose. Esant sudėtingoms sąlygoms, medikams padedame įnešti arba išnešti ligonius. Gelbstime žmones iš šulinių, vandens telkinių. Vykstame ir pas įlūžusius žvejus, taip pat iš ledo gniaužtų gelbėjame gyvūnus ir paukščius“, – vardijo L. Tubis.

Ugniagesių transporto priemonės – ir su gelbėjimo darbų įranga

Jis atkreipė dėmesį, kad ugniagesių gelbėtojų automobiliai dabar yra paruošti ne tik gaisrų gesinimui.

„Jie taip pat aprūpinti pirmine gelbėjimo įranga vandenyje, keliuose ir technologiniais dalykais, skirtais plėsti, kirpti ar kitais būdais dirbti su geležimi. Technika yra paruošta itin skirtingų nelaimių ir įvykių likvidavimui. Visi gaisriniai automobiliai Lietuvoje privalo būti vienodos komplektacijos – aprūpinti vienoda įranga. Turime tikslą tai pasiekti kaip įmanoma greičiau“, – sakė L. Tubis.

Informaciją apie nelaimes visoms specialiosioms tarnyboms perduoda Bendrasis pagalbos centras.

„Dar pasitaiko atvejų, kai rajonuose žmonės skambina tiesiogiai į to rajono padalinį, o kartais netgi atbėga pas ugniagesius prašydami pagalbos ir pranešdami informaciją apie nelaimę gretimoje vietovėje. Tokie atvejai jau reti, tačiau jų tikrai pasitaiko ir mes visuomet reaguojame ne tik į Bendrojo pagalbos centro, bet ir į žmonių iškvietimus“, – pabrėžė PAGD atstovas.