2018-ieji bus įrašyti tarp geriausių bendrovės Lietuvos oro uostai aviacinių metų, mat pasiekti nauji rekordai – aptarnauta 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Didžiausias proveržis įvyko pagrindiniuose šalies oro vartuose – Vilniaus oro uoste, tačiau Kauno ir Palangos filialams metai taip pat buvo labai intensyvūs.

Dar 2018 m. pradžioje pranešusi apie sparčiai į viršų šaunančius aviacinių paslaugų rodiklius, įmonė Lietuvos oro uostai rekordinį augimą fiksavo iki pat metų pabaigos. Apibendrinus metinius rezultatus skaičiuojama, kad iš viso šalies oro vartai aptarnavo 6,3 mln. keleivių, t. y. 19 proc. daugiau nei 2017-aisiais.

„Didžiausią srautą savo istorijoje – 4,9 mln. keleivių sėkmingai aptarnavo Vilniaus oro uostas, viršijęs 2017-ųjų rezultatą daugiau negu milijonu keleivių. Taip pat visus metus maloniai stebino Palangos filialo veikla. Trečiuose pagal dydį šalies oro vartuose taip pat fiksavome rekordą – aptarnavome daugiau nei 316 tūkst. keliautojų, t. y. 7 proc. daugiau negu metais prieš tai“, – statistinius duomenis komentuoja Lietuvos oro uostų vykdomoji direktorė Laura Joffė.

Pasak jos, Kauno oro uostas 2018-aisiais atvertė naują ir svarbų istorijos puslapį praplėsdamas savo veiklos profilį. Darbą šiame oro uoste pradėjo pirmoji tradicinė oro linijų bendrovė – Lenkijos „LOT Polish Airlines“, kurios atsiradimas leido pasiūlyti dar daugiau paslaugų verslo skrydžių pageidaujantiems klientams. Metams besibaigiant, Kauno filialas pranešė apie įspūdingą rezultatą – viršijo 1 mln. aptarnautų keleivių ribą. Ankstesniais metais tai padaryti pavyko tik dėl vykusios Vilniaus oro uosto orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos, kai ilgiau nei mėnesį į Kauną buvo nukreipti didžiausi keliautojų srautai.

Kaip pastebi Laura Joffė, nuosekliai augantis oro transporto keliautojų skaičius yra pasaulinė tendencija, tačiau didelę reikšmę sėkmingai šalies oro uostų veiklai turi daugybė faktorių. Nenutrūkstančios ir sėkmingos derybos su oro vežėjais yra kritiškai svarbios. Jų dėka sostinėje skrydžius pradėjo vykdyti „SCAT Airlines“ bei reguliariai krovinius skraidinanti oro bendrovė „Turkish Cargo“. Taip pat pasiektas susitarimas su kelionių organizatoriumi „Itaka“ – praėjusiais metais pradėjusi skraidyti iš Vilniaus, šiemet ji šiltų kraštų kryptis siūlys ir keliaujantiems iš Kauno oro uosto.

Didesnį pervežtų keleivių skaičių iš dalies lėmė ir tai, kad skrydžiai kai kuriomis kryptimis pradėti vykdyti dažniau, taip pat keleiviai buvo skraidinami didesniais orlaiviais. Vilniuje daugėjo skrydžių į Maskvą, Helsinkį, Stambulą, Stokholmą ir Rygą, Palangoje – į Rygą, Varšuvą. Daugiau keleivių dėl didesnio orlaivio galėjo skristi iš Kauno oro uosto į Londoną ir Norvegiją, iš Palangos – į Kopenhagą, taip pat į Londoną.

Pasak Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, lauktos naudos atnešė ir gerokai išplėstas krypčių žemėlapis – verslo atstovams, Lietuvos ir užsienio keleiviams buvo pasiūlytos net 99-ios kryptys. Didžiąja naujiena tapo egzotiškosios Artimųjų Rytų ir Vidurio Azijos kryptys. Sostinės oro vartai sujungti su Jordanijos sostine Amanu ir Kazachstano sostine Astana, o iš Kauno lėktuvai pradėjo kilti į Tel Avivą Izraelyje. Svarbiu žingsniu šiame oro uoste tapo ir gerokai sustiprintos jungtys su Italija. Dabar iš Kauno galima nuskristi į Boloniją, Milaną ir Riminį.

„Be kitų naujų krypčių taip pat labai vertiname pagerintą susisiekimą su Ukraina. Iš sostinės oro vartų dabar galima pasiekti ir Lvovą. Taip pat labai gera žinia tapo iš Kauno nusidriekęs tiltas į Suomijos Turku miestą. Tai ypač svarbu skatinant atvykstamąjį turizmą iš Suomijos, tad džiugu, jog prie šios jungties atsiradimo intensyviai dirbo ir kitos suinteresuotos šalys, šiuo atveju labai svarbią finansinę paramą skyrė Kauno miesto savivaldybė“, – akcentuoja A. Stikliūnas.

Aviacijos ekspertas užsimena, kad tikėtis dar didesnių veiklos apimčių leidžia pernai paskelbtos ir nuo šio pavasario startuosiančios naujos kryptys – iš Vilniaus bus skrendama į Londono Sitį, o iš Palangos – į Dortmundą. Abiejų jungčių siekta ir dėl jų intensyviai derėtasi atsižvelgiant į Lietuvos verslo bendruomenės poreikius.

Pernai Lietuvos oro uostuose fiksuotas ir solidus aptarnautų skrydžių skaičiaus augimas – 11 proc. Atitinkamai aptarnauta daugiau nei 61 tūkst. skrydžių. Intensyviausiai dirbo Vilniaus oro uostas, aptarnavęs daugiau nei 47 tūkst. skrydžių, Kaune jų įvyko daugiau nei 9 tūkst., Palangoje – beveik 5 tūkst.

Populiariausiųjų šalių ir oro uostų, į kuriuos skrendama, dešimtukas Lietuvos oro uostuose 2018 m. nesikeitė. Daugiausiai keleivių buvo skraidinama į Jungtinę Karalystę – 21 proc., Vokietiją – 10 proc. ir Norvegiją – 9 proc. Tuo tarpu tarp populiariausiųjų oro uostų pirmavo Londono Lutono, Kopenhagos ir Varšuvos Šopeno oro uostai. Daugiausiai keleivių 2018 m. aptarnavusių oro linijų gretose rikiuojasi „Ryanair“, „Wizz Air“, „Small Planet Airlines“ ir „air Baltic“.

Prie sėkmingos šalies oro uostų veiklos taip pat prisidėjo krovinių pervežimo paslaugų vystymas. Bendrai aptarnautų krovinių skaičius visuose trijuose oro uostuose per metus paaugo daugiau nei penktadaliu ir sudarė beveik 16 tūkst. tonų. Vilniaus oro uostas aptarnavo apie 13 tūkst. t krovinių, Kaunas – daugiau nei 3 tūkst. t, o Palanga – 0,04 t krovinių.

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Žiemos sezono metu iš Lietuvos oro uostų 15 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 66 reguliariosiomis kryptimis į 57 miestus 27 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.