Trečiadienį Gargždų kultūros centre pristatyta paroda „Žemaitija – istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Iniciatoriai ir idėjos autoriai džiaugėsi, jog unikalią bei didžiulio dėmesio sulaukusią parodą galės aplankyti ir gargždiškiai bei rajono gyventojai. Gargždų kultūros centre paroda veiks iki vasario 13 dienos.

Kartografinis paveldas – mažai tyrinėtas

Pasak parodos sumanytojų, šiuo metu vertingiausi Lietuvoje senosios kartografijos rinkiniai saugomi Vilniaus universiteto ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekose, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje viešajam istorinės kartografijos pažinimui skiriama nemažai dėmesio, tačiau istorinės Žemaitijos kartografinis paveldas – mažai tyrinėtas.

Telšių apskrities archyvas 2016 m., kartu su partneriais, įgyvendino projektą „Žemaitija – istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Jis buvo skirtas Žemaitijos sostinės – Telšių – Magdeburgo teisių suteikimo 225 metų sukakčiai paminėti bei „Telšių – Lietuvos kultūros sostinės 2016“ projektui „Ant septynių kalvų – septynios meno kalbos“ užbaigti. Kadangi projektas sulaukė didelio susidomėjimo, nuspręsta 2017 m. jį tęsti – naujai išleisti žemėlapių komplekto antrąją dalį.

Parodoje pateikiami žemėlapiai nuo XVI a. pradžios iki XIX a. vidurio iš Vilniaus universiteto bibliotekos, Vilniaus universiteto profesoriaus Joachimo Lelevelio (1786–1861) kartografinių kūrinių kolekcijos ir kunigo, žurnalisto, vertėjo ir kolekcininko Vinco Mincevičiaus (1915–1992) žemėlapių kolekcijos, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.

Parodos atidarymo metu koncertavo Gargždų kultūros centro folkloro ansamblis „Cyrulelis“. K. Abromavičiūtės nuotr.

Peržiūrėjo 10 tūkst. vaizdų

Trečiadienio vakarą paroda bei tai, jog ją galės išvysti ir Klaipėdos rajono žmonės, itin džiaugėsi atidaryme dalyvavęs Kretingalės kultūros centro Girkalių skyriaus renginių organizatorius, Tarybos narys Egidijus Skarbalius. Į susirinkusiuosius žemaitiškai prabilęs parodos eksponavimo rajone iniciatorius prisipažino, jog apie tokią idėją svarstė apie dešimtmetį.

„Sužinojęs, kad Telšiuose pagaliau buvo pristatyta tokia paroda, labai apsidžiaugiau ir nusprendžiau kreiptis į organizatorius bei tartis dėl eksponavimo rajone. Pradžioje ketinome parodą atidaryti Girkaliuose, tačiau tuomet pagalvojome, jog pirmiausia unikalūs žemėlapiai turėtų pasiekti rajono centrą – Gargždus. Tiesa, visi parodos eksponatai Gargždų kultūros centre netilpo, tad dalis nukeliavo į Klaipėdos rajono savivaldybę“, – kalbėjo E. Skarbalius.

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo vedėja Alma Jankauskienė pasakojo, kad iki projekto įgyvendinimo Telšių miestas turėjo tik vieną žemėlapį, kuriame buvo pavaizduota Žemaitija.

„Prasidėjo daug kantrybės reikalaujantis darbas. Mes net nesitikėjome, jog šių žemėlapių yra šitiek daug. Daugiausia jų saugoma Vilniaus Universiteto bibliotekoje. Per 9 mėnesius peržiūrėjome apie 10 tūkst. vaizdų, kuriuose ieškojome Žemaitijos. Atrinkome 320, iš kurių parodoje eksponavome 50 žemėlapių“, – sakė A. Jankauskienė.

Gargždų kultūros centre eksponuojamas XVI a. vidurio žemėlapis įdomus tuo, jog dalis Baltijos jūros (nuo Danijos krantų iki Suomijos įlankos) vaizduojama užšalusi. K. Abromavičiūtės nuotr.

Galima rasti Gargždus

Anot organizatorės, paroda Telšiuose sulaukė milžiniško pasisekimo. Taip pat A. Jankauskienė pridūrė, jog gargždiškiama pamatyti žemėlapius turėtų būti įdomu dar ir dėl to, jog juose galima rasti pažymėtą Gargždų miestą.

Žodį tarė ir Klaipėdos regioninio valstybės archyvo direktorius Edmundas Bareiša. Jis džiaugėsi paroda bei dalinosi patarimais, kaip geriausia studijuoti žemėlapius. Anot jo, pirmiausia reikėtų susirasti Lietuvą, vėliau – Žemaitiją, o galiausiai vietą, kurioje gyvenate, mokotės ar dirbate.

Gargždų kultūros centro direktorė Vaida Skuodienė neslėpė simpatijų Žemaitijos kraštui bei čia gyvenantiems žmonėms bei didžiavosi, jog būtent 2019-ieji, Žemaitijos metai, buvo pradėti gražia paroda.

„Puiku, jog netikėtai pas mus eksponuota paroda gali pasidžiaugti ir Klaipėdos rajono gyventojai“, – dėkodama organizatoriams ir iniciatoriams sakė V. Skuodienė.

Parodos organizatoriai ne tik surengė parodą, bet ir išleido du žemėlapių rinkinius bei kompaktinę plokštelę.

Akimirkos iš parodos atidarymo – Gargždų kultūros centro ir Kristinos Abromavičiūtės nuotraukose: