Atšilus orams, muzikos festivaliai it magnetas traukia vasaros linksmybių išsiilgusius muzikos ir gamtos mylėtojus. Alternatyvios, roko, bardų ar populiariosios muzikos festivalių gausa leidžia kiekvienam pasirinkti, kas arčiau širdies. Tiesa, didžioji dalis renginių vyksta po atviru dangumi, gamtos apsuptyje. Tad neretai gamtai tenka patirti itin daug žalos nuo vienoje teritorijoje besilinksminančių festivalio dalyvių. Pavyzdys – įvairių atgarsių sulaukęs festivalis Karklėje. Tad Klaipėdos rajono savivaldybė bei Karklės bendruomenė sulaukusi siūlymo organizuoti dar vieną festivalį, reagavo labai atsargiai.

Atsvara Karklės festivaliui?

Trečiadienį Klaipėdos rajono vadovai, viešosios tvarkos, Pajūrio regioninio parko bei Karklės bendruomenės atstovai susitiko su festivalio „Akacijų alėja“ prodiuseriu Kazimieru Likša. Ilgiausiai šalyje gyvuojančio nemokamo bardų festivalio organizavimo vairą iš kantri muzikos atlikėjo Virgio Stakėno parėmęs K. Likša išreiškė norą panašaus pobūdžio festivalį rengti ir Karklėje. Anot jo, etnografiškai savita, prie jūros esanti vietovė puikiai papildytų renginio atmosferą. K. Likša prasitarė, jog pageidavimų rengti panašaus pobūdžio festivalius sulaukė ir iš Pajūrio regioninio parko atstovų.

„Akacijų alėja“ – tai beveik dvidešimtmetį gyvuojantis vienos dienos festivalis, kuris turi labai aiškią auditoriją. Kauno rajone, Kulautuvoje, vykstantys muzikiniai pasirodymai pritraukia apie 12–16 tūkst. klausytojų iš visos Lietuvos“, – sėkmingą renginį pristatinėjo K. Likša.

Organizatorius pažymėjo, jog „Akacijų alėja“ galbūt galėtų tapti atsvara triukšmingam ir per pastaruosius metus ne itin daug teigiamos reakcijos sulaukusiam „Live Music Beach“ festivaliui.

„Akacijų alėjoje“ vyksta kamerinio pobūdžio pasirodymai, skamba gyvas vokalas, akustiniai styginiai instrumentai, jokios trankios muzikos“, – kalbėjo K. Likša.

Rengėjas įsitikinęs, jog nerimauti, kad renginys pavirs į dar vieną Karklės festivalį, nėra dėl ko. Pasak jo, šiame festivalyje kasmet susirenka kultūringa publika.

Tiesa, K. Likša pažymėjo, jog festivalio nepavyktų suorganizuoti be Savivaldybės paramos. Pasak jo, Kauno rajono savivaldybė renginiui kasmet skiria apie 15 tūkst. Anot organizatoriaus, šių pinigų pakanka tik atlikėjų honorarams. Visus kitus kaštus tenka padengti iš rėmėjų ar prekybos metu uždirbtų lėšų.

Visi netilptų

Pasitarime dalyvavusi Karklės seniūnaitė Rasa Bučienė į pasiūlymą organizuoti dar vieną festivalį žiūrėjo skeptiškai. Anot jos, net jei į renginį pajūryje suvažiuotų gerokai perpus mažiau žmonių nei paprastai klausytojų pritraukia „Akacijų alėja“ Kulautuvoje, sutalpinti visus juos nepavyktų.

„Net neįsivaizduoju vietos, kur toks renginys galėtų vykti. Juk čia gali žmonės suvažiuoti ir iš Klaipėdos, rajono, Palangos ar Kretingos“, – sakė R. Bučienė.

R. Bučienė pabrėžė, kad ir finansiškai organizuoti renginį itin dideliu jautrumu pasižyminčioje gamtinėje vietovėje kainuotų ne pigiai. Anot jos, vien 15 tūkst. būtų reikalinga užtikrinant viešąją tvarką, pastatant tualetus, šiukšlių konteinerius, samdant apsaugą ir t.t.

„Bendruomenė buvo atlikusi gyventojų apklausą. Žmonės renginiams neprieštarauja, tačiau viskas turi būti vykdoma laikantis higienos ir tvarkos normų. Be to, to paties konteksto renginio, mes taip pat matyti nenorėtumėme“, – teigė R. Bučienė.

Kaip alternatyvą „Akacijų alėjos“ festivaliui, K. Likša siūlė organizuoti Karklės šviesų festivalį.

„Jeigu nenorite to paties, turiu pasiūlymą sukurti Šviesų festivalį. Mūsų komanda dirba su šviesų instaliacijomis, jau turime patirties, pernai prisidėjome prie organizavo šimtmečio Vasario 16-osios minėjimo Šiauliuose, kur pristatėme įdomų šviesų ir 3D instaliacijų projektą, – dėstė pasiūlymą K. Likša. – Manau, Karklės teritorijoje būtų galima sudaryti maršrutą, kur tam tikroje vietoje stovėtų šviesų instaliacijos, reprezentuojančios kultūrinį ar istorinį gyvenvietės momentą. Instaliacijos galėtų prabilti įrašytais aktorių balsais, pasakotų istoriją.“

Nori kultūringo renginio

Pajūrio regioninio parko vyriausiojo kraštotvarkininko Rolando Puidoko nuomone, dar vienas muzikos renginys galėtų vykti parko pievoje, kur kasmet organizuojama pajūrio bendruomenių sueiga „Menkinė“.

„Ji talpina apie 2 tūkst. žmonių. Manau būtų galima pamėginti“, – apie mažesnio masto renginį kalbėjo R. Puidokas

Tam pritarė ir Karklės bendruomenės pirmininkas Arvydas Urbis. Anot jo, Karklėje šiuo metu yra įrengta nemažai automobilių stovėjimo aikštelių. Tiesa, jei suvažiuotų daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, su automobilių statymu iškiltų keblumų.

„Tam, kad automobiliai nestovėtų ant kelių, atsirastų poreikis talpinti juos laukuose, kas daroma per Karklės festivalį. Tačiau to daryti nenorime. Šiandien mes galime organizuoti renginį, kuris nereikalautų papildomų infrastruktūros teritorijų. Be to, rengėjas turi iš anksto pasirūpinti viešosios tvarkos, transporto srautų reguliavimo klausimų organizavimu, numatyti vietas maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms, žinoma, spręsti šiukšlių, viešojo tualeto problemas. Tai, atrodo, savaime suprantama, tačiau esame pasimokę, jeigu visko iš anksto nesusideriname, grubiai kalbant, renginys tampa didžiulė problema“, – teigė A. Urbis.

Pasak jo, Karklei būtų palanku, jei čia atsirastų kitokio turinio renginys: „Matome poreikį turėti renginį, kuris skirtųsi nuo Karklės festivalio. Žmonės nori solidžios, o ne triukšmingos ir trankios muzikos. Tiesa, vietiniai gyventojai turi vienokį interesą, o tie, kas atvažiuoja – kitokį. Tačiau mes galime kalbėti tik už vietinius, kurie norėtų ramaus, vienos dienos ar vakaro gražaus renginio. Toks tikrai galėtų vykti.“

Tinkamesnė vieta – Minijos slėnis

Anot Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Ligitos Liutikienės, Savivaldybė pirmiausia dėmesį skiria ne komerciniams renginiams: „Kultūrinius renginius Savivaldybė planuoja, įtraukia į strateginį planą, nusimato biudžete lėšas. Nesuprantu, kai ateina komercinio renginio organizatorius ir prašo pinigų. Manau, pirmiausia turėtumėte mums įrodyti, kad jūsų projektai yra vykę, kad rajono gyventojai jų laukia. Tuomet galėtume svarstyti.“

K. Likša pažymėjo, jog jis šiuo metu neprašo pinigų, yra atviras Savivaldybės ir bendruomenės siūlymams, jei tik ji išreikštų norą, kad tokie renginiai reikalingi.

„Galbūt, festivalis galėtų būti mokamas, paskirtume tam tikrą bilietų skaičių, ieškoti lėšų iš rėmėjų. Tačiau čia tik tuo atveju, jei tiek Pajūrio regioninio parko direkcija, tiek Savivaldybė matytų prasmę. Jei tik yra noras bendradarbiauti – dirbame“, – aiškinosi K. Likša.

Organizatorius sutiko su tuo, jog pradžioje būtų galima surengti mažesnio masto renginį ir tuomet žiūrėti, ar pasiteisins.

Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis siūlė panašaus pobūdžio bardų festivalį rengti Gargžduose, Minijos slėnyje. Anot jo, čia ir infrastruktūra patogi, ir būtų galima sutalpinti kur kas daugiau žmonių.

Jam pritarė ir Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, kuris pažymėjo, jog gargždiškiai jau seniai skundžiasi renginių trūkumu.

„Pavyzdžiui, gegužės mėnesį Gargžduose vyks prasmingas berniukų chorų festivalis „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“. Tiesa, jis mums buvo pristatytas gana neseniai, tad dabar renginio organizavimas tapo tikru iššūkiu – tampome biudžetinio ir strateginio plano paklodes, iš visų pusių ieškome lėšų. Geriausia viską apgalvoti ir organizuoti iš anksto“, – sake G.Bareikis.

Su tuo sutiko visi pasitarime dalyvavę atstovai.