Sausio mėnesį „Banga“ ir Tomas Tamošauskas pratęsė bendradarbiavimą dar dvejiems metams. Artėjant pasirengimo sezonui pradžiai, kalbėjomės su vyriausiuoju treneriu apie naujo sezono iššūkius ir viltis.

Ar sunku buvo apsispręsti dėl dar dvejų metų „Bangoje“?

Nebuvo sunku apsispręsti, nes norisi pratęsti pradėtą darbą. Mūsų vizija buvo, kad klube turi žaisti vietiniai žaidėjai, klubo vaikai, kurie jau pasiekė reikiamą lygį. Jau praėjusiame sezone turėjome 5–6 tvirtus pagrindo žaidėjus.

Ar keisis žmonės, su kuriais dirbai tuos dvejus metus?

Lieka tas pats štabas. Toliau dirbs ir Matas Bieliauskas, ir Aurimas Šlušnys.

Kaip keisis komanda, lyginant su praėjusiais metais?

Džiugu, kad pavyko išsaugoti pagrindinius jaunus žaidėjus, į kuriuos dedame dideles viltis – Darių Zubauską, Genarą Samsonik, Valdą Antužį. Beveik susitarėme su Neilu Urba, kuris ne vietinis, tačiau irgi buvo nemenkas ramstis praėjusiais metais.

Susitarėme ir su keliais praėjusiais metais žaidusiais veteranais. Dabar ieškome pastiprinimo, kad galėtume kovoti dėl aukščiausių vietų. Antrą ir trečią jau turime, liko vienintelė vieta.

Tai asmeniškai norėtum užlipti ir ant aukščiausio neužimto prizininkų laiptelio?

Manau, kad ne tik aš, bet ir visa komanda norėtų šį tikslą pasiekti. Jei išlaikysime tą komandinę dvasią, tą nusiteikimą, kurį demonstravome tuos dvejus metus, ir sėkmės faktorius bus mūsų pusėje, jau šiandien su subrendusiais jaunais žaidėjais galime apie tai svajoti.

Kokias pozicijas reiktų sustiprinti, kad tą tikslą būtų galima pasiekti?

Didžiausias galvos skausmas šiandien yra vidurio saugai. Iškrito Karolis Urbaitis – atlikta operacija, dabar vyksta reabilitacija. Pradės treniruotis tik kovo viduryje, tad iki balandžio galo ar gegužės pradžios jo tikrai neturėsime. Kiekvieną dieną su Matu ir Aurimu ieškom, kas galėtų įsilieti į mūsų komandą ir sustiprinti šią poziciją.

Kiek šioje situacijoje padeda tai, kad kiti klubai aplinkui turi problemų?

Kiek teko kalbėti su klaipėdiečiais, tai jie vis dar turi kažkokią viltį, vis nesako tvirto taip. Viliamasi, kad „Atlantą“ pavyks išsaugoti, tai daugiau nei derybos nesame pajudėję.

Kokį pasirengimo planą esate numatę?

Jau nuo sausio pradžios jaunimas ir tie, kuriems dėl traumų nepavyko baigti praėjusio sezono, pradėjo pasirengimą treniruoklių salėje. Treniruojamės tris kartus per savaitę pas trenerį Edvardą Šauklį.

Nuo vasario mėnesio pradedame pasiruošimą lauke. Esame numatę sužaisti šešerias draugiškas rungtynes. Tikimės kovo 23–24 dienomis pradėti pirmenybes.

Dirbsime ta pačia strategija, kaip ir dvejus metus prieš tai. Turėsime keturias savaitines treniruotes, o šeštadieniais – draugiškas rungtynes.

Ko prieš sezoną norėtųsi iš Lietuvos futbolo federacijos, kad pasirengimas sezonui būtų sklandesnis?

Daug norėtųsi. Iki šiol neįvykdyti praėjusių metų įsipareigojimai, susiję su programomis. Lėšos už jaunimo integracijos programą buvo žadėtos iki gruodžio galo, o jų nėra ir šiandien. Buvo žadėtos vienos sumos, dabar Vykdomasis komitetas svarstė visiškai kitas sumas. Dirbi, siekdamas užsibrėžto tikslo, tikėdamasis pažadėtos paskatos iš federacijos, o nieko neįvyksta. Tai viena problema.

Kita problema, kurią minėjau ir praėjusiais, ir užpraėjusiais metais – komandų skaičiaus, tvarkaraščio nežinojimas. Taip sakant, čia Lietuva – sužinosim likus dviem savaitėms. Pradėdami pasirengimą tokius dalykus jau turėtum žinoti.