Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad šiemet praplėstas energinių produktų, apie kurių gabenimą verslo atstovai turės informuoti mokesčių administratorių, sąrašas. Vežant iš Lietuvos į kitą Europos Sąjungos narę arba gaunant iš kitos ES narės į Lietuvą tokius energinius produktus kaip alyvos, alyvų priedai bei atliekos, tam tikri tirpikliai, skiedikliai ir pan. – duomenis apie tai nuo 2019 m. gegužės 1 d. reikės pateikti ir VMI .

Įsigaliojus naujovėms visa su 210 litrų arba didesnėse pakuotėse ir kelių transportu gabenamais energiniais produktais susijusi informacija turės būti teikiama VMI akcizų informacinėje sistemoje (AIS). Tai krovinio gabenimo dokumento ir kiti su gabenimu susiję duomenys, pvz., apie produktų siuntėjus, gavėjus, vežėjus, produktų išgabenimo ar pristatymo datas ir laikus, produktų iškrovimo vietas ir pan.

„Sprendimai priimti VMI, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir Muitinės kriminalinei tarnybai atskleidus per pastaruosius metus įvykdytas piktnaudžiavimo schemas. Nustatyti atvejai, kai dokumentuose gabenamą krovinį įvardijus vienokios ar kitokios rūšies alyvomis, iš tiesų buvo gabenami akcizais apmokestinami naftos produktai, naudojami kaip variklių degalai. Inicijuotiems pokyčiams pritarė ir Vyriausybės Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisija“, – teigia šiuo metu VMI Akcizų administravimo departamentui vadovaujantis Žygintas Grekas, pažymėdamas, kad šie duomenys apie tarp ES šalių gabenamus energinius produktus apribos nesąžiningo verslo galimybes sukčiauti tarptautiniu mastu ir pagerins konkurencines sąlygas skaidriai veiklą vykdantiems ir reikšmingą naudą šalies biudžetui generuojantiems verslo atstovams. Be to, reikalavimai taikomi tik didesnėse nei 210 litrų talpose gabenamiems minėtiems produktams, siekiant, kad pokyčiai nedarytų įtakos mažmeninei prekybai.

Svarbu pažymėti, kad siuntėjas krovinio gabenimo dokumento ir kitus su gabenimu susijusius duomenis AIS turės pateikti prieš pradėdamas faktinį produktų išgabenimą iš Lietuvoje esančio sandėlio (patalpos) į kitą ES valstybę narę. Gavėjas krovinio gabenimo dokumentus ir kitus su gabenimu susijusius duomenis AIS taip pat turės pateikti prieš gaudamas produktus iš kitos ES šalies narės.

Lietuvoje nefasuotais naftos produktais prekiauja apie 500 verslo atstovų, kurie sugeneruoja net 56,3 proc. visų iš akcizų gaunamų biudžeto pajamų. Sukčiavimai šioje srityje atneša nemažą žalą biudžetui.

„Dalis produktų tarp valstybių vis dar juda be specialių kontrolės priemonių. Įgyvendinus pokyčius ir gaunant daugiau duomenų, atsakingoms institucijoms galės efektyviau įvertinti energinių produktų gabenimu užsiimančių verslininkų rizikingumą“, – teigia Ž. Grekas. 2016–2018 m. duomenimis, siekiant išvengti mokesčių už kai kurių akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, panaudotos 124 „fiktyvios“ įmonės, o bendra valstybės biudžetui padaryta žala siekia net 32 mln. eurų.