Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad praėjusiais metais buvo gauti 36 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė. Primintina, kad jau keletą metų iš eilės žūčių darbe gana stabiliai mažėja (2017 m. – 37 žūtys; 2016 m. – 45; 2015 m. – 44; 2014 m. – 56 žuvusieji darbe).

Galima pasidžiaugti, kad pernai mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe neįvyko žemės ūkio (2017 m. žuvo 3 darbuotojai), vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo (2017 m. žuvo 3 darbuotojai) įmonėse. Žūčių darbe (kaip ir sunkių sužalojimų) sumažėjo statybos – (iki 6 mirčių nuo 8 mirčių 2017 m.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (iki 2 mirčių nuo 4 mirčių 2017 m.) įmonėse. Sunkiai sužalotųjų taip pat ganėtinai sumažėjo miškininkystėje (7 atvejais).

Deja, praradome daugiau žmonių gyvybių apdirbamosios gamybos įmonėse – 9 mirtys (nuo 2 mirčių 2017 m.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (didėjo 4 atvejais), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (didėjo 2 atvejais) įmonėse.

Darbo inspektoriai tiek tikrindami, tiek mokymuose, tiek konsultuodami metai iš metų akcentuoja kritimo iš aukščio darbe grėsmę. Tai yra nuolatinė viena iš prioritetinių VDI prevencinio darbo krypčių.

„Tačiau, – sako VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas. – Pagrindinė tragedijų darbe, t. y. apie trečdalio žūčių ar sunkių sužalojimų, priežastis pernai ir vėl buvo – kritimai iš aukštai. Kone penktadalis žuvusių darbuotojų – užgriuvusių krovinių ar birių medžiagų aukos. 10 proc. – traumavo veikiantis įrenginys.“

Pasak S. Balčiūno, tradiciškai ir vėl fiksuota, kad apie 40 proc. mirtinai ir sunkiai sužalotųjų įmonėje stažas – vienerių metų. Didžioji dalis tokių žuvusiųjų dirbo statybos įmonėse.

Keletą metų lengvai įvairuoja atvejų, kai mirtinai ar sunkiai žaloti darbuotojai buvo neblaivūs, skaičius: pernai 14 tokių atvejų, 2017 m. – 13, 2016 m. – 16 atvejų.

Akivaizdi išvada, kaip pastebi S. Balčiūnas, kad nelaimingų atsitikimų darbe priežastys dažniausiai tarsi atkartoja VDI prevencinių reidų metu nustatomus saugaus darbo reikalavimų pažeidimus. Labai dažnai sunkių sužalojimų ar žūčių tyrimai liudija, kad darbo vietose nėra vidinės kontrolės, nenaudojamos kolektyvinės ar asmeninės apsaugos priemonės arba jos naudojamos netinkamai, darbuotojai nemokomi saugiai atlikti konkrečių darbų arba imasi juos atlikti savavališkai, keldami grėsmę sau ar greta dirbantiesiems.

Tikrinant įmones dažniausiai užfiksuojami pažeidimai – netinkamai organizuotas profesinės rizikos vertinimas; darbuotojai dirba nesaugiose darbo vietose, neaprūpinti reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis; leidžiama dirbti neišmokytiems, neinstruktuotiems darbuotojams; nekontroliuojama, kaip darbuotojai laikosi nustatytų reikalavimų. Nustatomi ir atvejai, kai darbdavį atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo neužtikrino, kad įmonėje naudojami darbo įrenginiai atitiktų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

„Nors analizuojamos nelaimių darbe priežastys įvardijant dokumentuose gali kartais skambėti ir įmantriai, tačiau pagrindų pagrindas yra paprasta taisyklė: bet kokioje darbo vietoje svarbiausia ne kokie nors brangūs sprendimai, bet abėcėlinės saugos darbe tiesos, jų kategoriškas laikymasis“, – apibendrindamas pabrėžė VDI specialistas.