Iki naujų savivaldos rinkimų liko mažiau nei mėnuo, tad rajono vadovai jau nėrė į naujas rinkimų kampanijas. Nėrė taip, kad visai pamiršo papasakoti, kodėl neįvykdė prieš 4 metus rinkėjams duotų pažadų. Apžvelkime keletą svarbių investicinių projektų. Jie valdžios vilkinami ne vieną ir net ne dvi kadencijas, tad patys susidarykite įspūdį, ar verta patikėti valdžią žmonėms, kurie politikoje pridarė gėdos rajono įvaizdžiui.

Miesto autobusų stotis. Tai stotis ar miesto gėda? Prieš 52 metus statyta stotis šiandien atrodo lyg vaiduoklių namas. Viskas ten dvelkia naftalinu: ir seni suolai, ir laukimo salelės. Per šitiek metų pasikeitė tik kelios bomželių kartos ir neatlaikęs naštos nukrito tinkas su visa pastoge. Vaizdas toks liūdnas, kad įvažiavus į miestą jauti svetimą gėdą, o prispyrus reikalui važiuoti, visai nenori ten laukti autobuso. Net pasienio kaimuose tokių stočių neberasi, o štai Gargžduose valdžia į ją dėmesio nekreipia jau gerą dešimtmetį.

Trumpai priminsime, kad Gargždų autobusų stoties akcijų paketą valdo 4 savininkai. Didžiąją dalį – beveik 52 proc. – valdo Klaipėdos rajono savivaldybė, o 46 proc. – privati bendrovė, dabar ir užtikrinanti keleivių pavežėjimo funkciją stotyje. Bendrovė vis bando su rajono meru ir administracijos vadovais susitarti, bet šiems joks siūlymas netinka.

Faktai:

1. Bendrovė „Plungupė“ siūlė stotį renovuoti savo lėšomis (mainais į kontrolinį akcijų paketą), bet mūsų valdžia net nesileido į kalbas. Ne gana to, patys sprendimo neturi ir idėjų spartinti renovaciją nesiūlo.

2. Bendrovė siūlė derėtis ir su prekybos centrais ir kviesdama valdžią susiprotėti rodė sėkmingą Klaipėdos autobusų stoties modelį (ten veikia prekybos centras IKI, kavinės). „Plungupei“ beliko sukioti pirštą ties smilkiniu, kai meras su svita į jokias derybas nesileido.

3. Net LIDL norėjo mūsų stotyje įsikurti. Deja, valdžia, lyg kokia susireikšminusi senmergė, laužosi ir dar nemato, kad vaizdas – jau kaip prie suskilusios geldos.

4. Štai taip rajono gyventojams būtinas objektas jau daugybę metų merdi. Valdžiai jis – neįdomus. Matyt, nėra kada rimtus reikalus spręsti, gi kaip matome spaudoje ir socialinių tinklų grožybėse – svarbu visai vadovų svitai nusifotografuoti su lesyklėlių konkurso laimėtojais, pasveikinti visas rajono devyniasdešimtmetes ir aplekioti renginius. Stotis ir kiti avarinės būklės pastatai palauks!

Miesto autobusų stotis. R. Petrauskienės nuotr.

Senasis miesto parkas. Apie merdintį parką daug pasakoti nereikia – jo apgailėtina būklė akivaizdi vos įžengus į bet kurį parko takelį. Prieš 10 metų valdžios abejingumo neapsikentusi gargždiškių bendruomenė su architektais patys inicijavo parko atnaujinimo vizijos kūrimą. Šiaip ne taip susitarta su Savivaldybe, kad pagal parengtą parko sutvarkymo koncepciją bus ieškoma finansavimo ir samdomas rangovas parkui renovuoti. Per tą laiką baigėsi vienas ir prasidėjo kitas Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiai, bet parko nepasiekė nė centas – valdžia apgavo bendruomenę, nuvylė gyventojų lūkesčius ir, ne gana to, praterliojo galimybę gauti ES paramą parko atnaujinimui.

Faktai:  

1. 2011 m. Savivaldybės taryba pritarė parko vystymo galimybių studijai. Projektas vertintas itin palankiai ir jau žodžiu pažadėta ateityje parko atnaujinimui skirti biudžeto lėšas.

2. Iškart 2011 m. Savivaldybės administracija paskelbė techninio projekto rengėjo konkursą. Laimėjusi bendrovė užduoties neatliko. Su dvejus metus projektą vilkinusia įmone sutartis buvo nutraukta. Prarasti dveji metai.

3. Naujas techninio projekto rengėjų konkursas paskelbtas tik 2016 m. Jį laimėjusi kita įmonė projektą parengė, jis 2017 m. sėkmingai patvirtintas Savivaldybės taryboje ir pristatytas visuomenei. Ledai pajudėjo?

4. Ne. Gavus leidimą statyboms Administracija tais pačiais 2017 m. paskelbė darbų rangovo konkursą. Su laimėjusia bendrove sutartis nebuvo pasirašyta nustačius, kad ši nepajėgi atlikti darbų.

5. Pernai (2018 m.) iš naujo paskelbtas rangovo konkursas, bet paaiškėjo, kad jį laimėjusi bendrovė sutarties vėlgi nepasirašys, nes irgi yra tam nepajėgi. Tai – visiškas Administracijos vadovų fiasko. Rengiant tokio strategiškai svarbaus objekto konkurso sąlygas buvo privaloma jas parengti kvalifikuotai ir politiniu sprendimu užkirsti kelią neaiškiems pigiausią kainą siūlantiems rangovams.

6. Nepasirašius parko atnaujinimo sutarties su rangovu, Savivaldybė neteko galimybės pretenduoti į ES paramą – 300 tūkst. Eur iš Kraštovaizdžio projektams įgyvendinti skirto fondo.

Girdamiesi baronų Renė istoriją menančiu parku mes iš tiesų neturime kuo pasigirti. Lyginant mūsų parką su Marijampolės, Telšių, Plungės, Rietavo ar kitų miestų viešosiomis erdvėmis, mūsiškė – merdinti. Tokia, į kurią įžengęs vakare jautiesi lyg realistiniame siaubo filme apie Bleiro raganą. Sulūžę suolai, kreivi takai, ištrupėję laiptai ir aklina tamsa nėra tai, ko bendruomenė prašė valdžios. Tai – paminklas rajono vadovų aplaidumui. Jei per dešimtmetį parkas nebuvo sutvarkytas, ar jūs tikrai dar tikite, kad tai įvyks kitąmet?

R. Petrauskienės nuotr.

Gargždų kultūros centras. Ir štai trečiasis objektas, kurio rekonstrukcijos istorija irgi skaičiuoja dešimtmetį. Kitaip tariant – dvi su puse politinės kadencijos. Per tą laiką didžiausios rajone kultūros įstaigos renovacijai nesugebėta rasti lėšų nei rajono biudžete, nei valstybės ar ES finansavimo šaltiniuose. Tačiau jei pažvelgtume į rajono gilumą, buvo sutvarkyti Žadeikių, Girkalių, Drevernos ir kiti atokūs kultūros namai. Taigi akivaizdu, kad lėšų trūkumo tikrai nėra – yra tik neaiškūs prioritetai.

Faktai:

1. Gargždų kultūros centre įvairius vaikų ir suaugusiųjų meno kolektyvus lanko apie 400 mėgėjų. Čia vyksta didžiausi rajone meno ir kultūros festivaliai, valstybiniai minėjimai, miesto gimtadienio oficialūs renginiai, priimami aukšto rango valstybės pareigūnai, politikai. Tokio masto užimtumui reikalinga ne mažesnės patalpos nei atnaujinta Palangos koncertų salė. Bet rekonstrukcijai lėšų ieškoma mažiausiai 10 metų. Kai Gargžduose gyvena apie 14 tūkst. žmonių!

2. Slepiant šią miesto centro gėdą buvo nutarta aptraukti pastatą spalvotu tentu, dabar – užgožti pastato būklę iš jo sklindančia muzika. Tačiau tai tik dar labiau paryškina pastato problemas ir menkina Klaipėdos rajono kultūros įvaizdį. Norėdami suteikti kokybiškas kultūros paslaugas ir į rajono centrą prikviesti pripažintų atlikėjų koncertų (skatinti komercinę veiklą bei pajamas), turime investuoti į pastato sutvarkymą ir nustoti šį projektą kišti į giliausią stalčių.

Kaimuose irgi būtina propaguoti kultūrą, tačiau ar kas nors mūsų valdžioje žino, kokia ji bus pirmiau renovuotuose kaimų kultūros namuose? Valdžia nežino, nes neturi ilgametės strategijos. Esame už tai, kad lėšos būtų skiriamos ne pagal draugystę ar giminystę, o pagal profesionalų parengtą strategiją.

Gargždų kultūros centras. R. Petrauskienės nuotr.

MES PASIRENGĘ:

1. Panaudojant Europos Sąjungos ir valstybės fondų lėšas modernizuoti senąjį Gargždų parką. Tai padaryti pirmiausia atsakingai parengiant rangos konkurso sąlygas, eliminuojant nepatikimų rangovų riziką.

2. Rasti partnerystės su verslo subjektais galimybių, siekiant modernizuoti Gargždų miesto autobusų stotį. Taip padidinat važiuojančiųjų viešuoju transportu srautus ir didinat miesto vizualinį patrauklumą.

3. Kurti šiuolaikiškus modernius kultūros centrus, orientuotus į lankytoją, tenkinčiausi gyventojų kultūrinius poreikius. Tuo pačiu skatinti kultūros įstaigų bendradarbiavimą ir papildomą finansavimo išlaikymui. T. y. kurti išmanias ar kultūriškai unikalias paslaugas kaip traukos objektus lankytojams iš viso pasaulio.

Tai yra trys politinės valios trūkumo gėdos Klaipėdos rajone – Gargžduose. Tačiau tokių kelias kadencijas neišspręstų bėdų yra dešimtys. Jos nuo Savivaldybės vadovų kabinetų yra nutolusios per 1–2 kilometrus. Ką rastume pasižvalgę į tolimesnes Klaipėdos rajono gyvenvietes? Laukite tęsinio.

RASA PETRAUSKIENĖ, TS-LKD kandidatė į Klaipėdos rajono merus

Politinė reklama. Bus apmokėta iš TS-LKD rinkimų sąskaitos. Užsakymo nr. PR05-2019