Praėjusiame Tarybos posėdyje vietos valdžia svarstė naujų kapinių Klaipėdos rajono teritorijoje atsiradimo klausimą. Su tokiu pasiūlymu dar rudenį į rajono valdžią kreipėsi Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, nurodydama, kad kapinės galėtų būti įsteigtos Kretingalėje arba Kiškėnuose.

Kapinėms įrengti – trys teritorijos

Anot Tarybos posėdyje dalyvavusio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino, paskaičiuota, kad miesto kapinių infrastruktūros užtektų tik iki 2022 metų. Baimindamasi, kad Klaipėdos mieste neliks plotų gyventojams laidoti, Klaipėdos savivaldybė parengė miesto kapinių plėtros galimybių studiją, kuri nagrinėjo priemiestinę zoną rajono teritorijoje. Įvertinus socialinius, ekonominius, aplinkosauginius aspektus, optimalaus pasiekiamumo kriterijus (atstumo – iki 8 km, laiko – iki 0,5 val.), pateiktos trys galimos naujų kapinių steigimo vietos – dvi Kretingalės miestelio apylinkėse ir viena Kiškėnų kaime, prioritetą teikiant teritorijoms Kretingalės apylinkėse.

„Pagal esamus reikalavimus, kapinės turėtų būti ne daugiau nei 40 hektarų. Nagrinėjome situaciją Klaipėdos mieste bei aplink jį ir išskyrėme tris vietoves, kurios viena kitai yra adekvačios, panašūs plotai, geologiniai ir kiti parametrai. Jeigu šios kapinės būtų įkurtos, mes užtikrintume Klaipėdos miesto ir rajono kapinių plėtrą maždaug iki 2050 metų“, – kalbėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius S. Budinas.

Pirmoji kapinių plėtrai siūloma 35 hektarų teritorija, esanti Kiškėnų kaime, tarp Birbinčių gatvės ir geležinkelio atkarpos Klaipėda–Gargždai. Į planuojamą kapinėms teritoriją patenka du sklypai, skirti žemės ūkio veiklai. Taip pat vienas sklypas skirtas kitai žemės ūkio paskirčiai bei vienas, kurio naudojimo būdas nenustatytas. Visi sklypai priklauso fiziniams asmenims.

Antroji teritorija, anot studijos rengėjų, tinkama kapinėms – nuo Klaipėdos miesto ribos nutolusi 5,5 km, Kretingalėje. Numatomas plotas yra šalia Tilto g. ir Pamiškės g. susikirtimo. Į šią teritoriją patenka 7 fiziniams asmenims priklausantys sklypai.

Trečioji teritorija – taip pat Kretingalėje. Planuojamas kapinių plotas numatomas šalia geležinkelio atkarpos jungiančios Klaipėdą su Kretinga ir Kretingalės g. Į pastarąją teritoriją patenka 30 sklypų. Dalis teritorijos priklauso valstybei.

Su žemės savininkais nekalbėjo

Tiesa, į siūlymą steigti kapines rajone Tarybos nariai žiūrėjo skeptiškai. Valdančiosios daugumos atstovai įžvelgė grėsmę, jog tokiu būdu miestas kėsinasi į rajono teritorijas.

„Šiukšlių dėžę, tai yra sąvartyną, jūs jau pasistatėte pas mus, tualetą, tai yra valymo įrengimus – jau pasistatėte. Šiukšles deginate irgi „ant mūsų“. Vieną krematoriumą šalia Lėbartų statome, norima statyti ir dar vieną. Gal ir „ambasadą“ mūsų teritorijoje pasistatykite. Ar neatrodo, kad yra pažeista etika ir pirmiausia jūs turėjote atsiklausti, kur mes rekomenduotume atlikti žvalgytuves. Jūs mūsų žemėje pasižiūrite, kur tinka, o paskui konstatuojate faktą, kad čia gyvensite?“, – klausė Egidijus Skarbalius.

S. Budinas rekomendavo politikams nesikarščiuoti ir į klausimą pažvelgti plačiau: „Pasaulis pamažu tampa globalus ir mums esant kaimynystėje reikėtų galvoti apie bendrus darbus, projektus. Čia gyvena tie patys žmonės, kurių poreikiai lygiai tokie pat tiek mieste, tiek rajone.“

Martynas Pocius domėjosi, ar studijos rengėjai kalbėjosi su žemių savininkais, kurių teritorijose norima įrengti kapines. Tarybos nariui buvo atsakyta, su savininkais derimasi nebuvo.

Kalbėdamas apie teritoriją, esančią Kiškėnuose, Viktoras Kura pažymėjo, jog šalia geležinkelio esantys plotai puikiai tiktų ne kapinėms, o pramonės vystymui.

Anot S. Budino, jei Klaipėdos rajono savivaldybė leis, toliau bus deramasi su sklypų savininkais, kurie ir nuspręs, kas tose žemės plotuose turėtų būti.

 Vietovės, kuriose siūloma įrengti kapines. UAB „Urbanistika“ nuotr.

Išėjusieji anapilin peizažu nesigroži

Algirdas Liaudanskis domėjosi, ar nėra galimybės plėsti toliau Lėbartų kapinių ir neieškoti vietų naujoms.

„Lėbartų kapinių plėtra yra padaryta, dabar jų bendras plotas užima apie 60 ha. Tuo tarpu, pagal dabartinius įstatymus, kapinės negali būti didesnės nei 40 ha. Daugiau plėsti jų negalime,“, – teigė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Tarybos narys Vaclovas Macijauskas išsakė poziciją, jog šiuo atveju kapinių plėtros studiją turėjo atlikti ne Klaipėda, o rajonas miesto sąskaita.

„Mes pasamdėme pakankamai profesionalią įmonę, kuri laimėjo konkursą. Nėra jokio skirtumo ar įmonė rengs miesto, ar rajono užsakymu, juk rezultatą vis tiek gausime lygiai tokį pat“, – kalbėjo S. Budinas.

E. Skarbalius pastebėjo, jog viena iš siūlomų teritorijų Kretingalėje nėra tinkama jau vien dėl to, jog pro gyvenamųjų namų, seniūnijos langus teritorijos vaizdas – kaip ant delno: „Atsiveria nuostabus kraštovaizdis, aš suprantu, kad anapilin išėjusieji irgi turėtų būti guldomi gražiose vietose, bet jie ir peizažu ne taip grožisi kaip gyvieji.“

Įtampa – dėl Slengių

Galiausiai, Nerijus Galvanauskas ryžosi pagarsinti, dėl ko posėdyje kilo įtampa ir priešiškumas Klaipėdos miesto savivaldybės atstovams: „Nepatogūs klausimai Administracijos direktoriui yra užduodami dėl Slengių atsiskyrimo atvejo.“

Tą pačią temą tęsė ir Vaclovas Macijauskas. Tarybos narys teiravosi, ar Klaipėdos miesto savivaldybė leistų rajonui Klaipėdos valstybinės kolegijos, buvusio žemės ūkio technikumo, pastatuose įsteigti Sendvario mokyklą ir ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

S. Budinas teigė, jog tokios galimybės nebūtų: „Jei jūs galvojate statyti savo mokyklą Klaipėdos mieste, mes jums galime parduoti. Nusipirkite.“

„Slengių atvejis mūsų Savivaldybei – itin jautrus. Jūs bandote atverti Pandoros skrynią. Mes dar 2011 metais siūlėme plėsti teritoriją prisijungiant Dituvos sodus, kur daugiausiai klaipėdiečių gyvena, deja, Klaipėdos politikai tam nepritarė. Dabar Slengiuose, kur praktiškai visa infrastruktūra baigiama sukurti, jūsų kolegos prieš rinkimus daro įtaką. Kaip mums jaustis šioje situacijoje?“, – kalbėjo E. Skarbalius.

„Kaip jums jaustis? Aš negaliu pasakyti. Reikia vertinti, kaip jaučiasi ten gyvenantys žmonės. Jų sprendimai man yra svarbiausi. Gerbkime vienas kitą, jei bendruomenė nusprendė, ko nori, tai reikia atsižvelgti į jų apsisprendimą“, – sakė S. Budinas.

Sudarys darbo grupę

Primindama Tarybos nariams, kad svarstoma informacija yra dėl kapinių, o ne Slengių, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovė Audronė Balnionienė sakė, kad rajono valdžia dėl Lėbartų priekaištauti neturėtų, nes šiose kapinėse atgula ne tik miesto ar rajono, bet ir kitų Lietuvos miestų gyventojai.

„Visi einame tuo keliu, kurio pabaiga – neišvengiama. Man teko bendrauti su minėtų teritorijų savininkais. Kalbant konkrečiai apie Kretingalę, žmonės tikrai atmeta variantą kapines įrengti teritorijoje, kuri matosi pro seniūnijos langus, gal labiau tiktų vietovė prie geležinkelio. Tiesa, norėtųsi, kad būtų įvertintas ir bendras infrastruktūros įrengimas, ne tik keliai, stotelės, bet ir transportas. Viską turime susidėlioti tvarkingai“, – kalbėjo A. Balnionienė.

Galiausiai buvo balsuojama už klausimo priėmimą su protokoliniu pavedimu, kuriuo numatyta sudaryti darbo grupę suburtą iš Klaipėdos rajono bei miesto atstovų ir studijos rengėjų. Pastaroji išvadas turės priimti iki gegužės mėnesio. Už balsavo 23 Tarybos nariai, 1 – prieš.

„Tikiuosi, kad ateityje tokių kampų bus mažiau. Kalbant objektyviai, tikėjausi, kad ši Taryba išdrįs prisiimti atsakomybę. Manau, kad ir rinkėjai tai įvertins“, – po balsavimo atsisveikindamas kalbėjo S. Budinas.