Į Klaipėdos rajono mero postą kandidatuojantis LR Seimo narys Bronius Markauskas atviras: vadovas be darniai dirbančios komandos – problemų neišspręs. Klaipėdos rajone, Trušeliuose gimusiam ir užaugusiam B. Markauskui rajono problemos yra puikiai pažįstamos. Apie jas bei jų sprendimo galimybes kandidatas galėtų daug kalbėti, tačiau pripažįsta – politikuoti nemėgsta. Visuomet taktiškas ir diplomatiškas B. Markauskas mieliau renkasi nuosekliu ir racionaliu darbu pagrįstą kelią. O politinė patirtis, įgyta būnant žemės ūkio ministru bei Seimo nariu, kandidatui leis operatyviai priimti tinkamiausius sprendimus, kurie pagerins žmonių gyvenimo kokybę.

Tad kokią rajono viziją mato jam dirbti pasiryžęs B. Markauskas? Kalbamės su pačiu kandidatu.

Be kompromisų – nieko nepasieksime

Paaiškinkite, kas lėmė Jūsų sprendimą kandidatuoti į Klaipėdos rajono mero postą?

Tikriausiai yra keletas priežasčių. Visų pirma, man teko dirbti Vyriausybėje žemės ūkio ministru, išmanau žemės ūkio politiką, darbas, kurio teko imtis, buvo įdomus ir intensyvus. Nemažai padarėme, pradėjome daug reformų, deja, nepavyko jų užbaigti. Esu konkretus žmogus, kuris nori matyti realius, apčiuopiamus darbo rezultatus. Tad atsiradus galimybei, tvirtai nusprendžiau kandidatuoti į mero postą. Žinoma, gimiau ir augau Klaipėdos rajone, todėl nesu abejingas čia vyraujančioms problemoms. Pastaruoju metu nemažai laiko teko praleisti Vilniuje ir Kaune, tad pajutau norą sugrįžti namo ir atiduoti duoklę rajonui.

Kokias galėtumėte įvardinti asmenines savybes, galinčias padėti Jums laimėti rinkimus?

Ko gero, mano charakteris nėra tinkamas rinkiminei kampanijai. Politikavimas, kalbėjimas, pažadų dalinimas – nėra man priimtini dalykai. Labiau patinka dirbti, o ne kalbėti, tad kažin ar mano asmeninės savybės, būdas, gali padėti laimėti rinkimus. Kita vertus, jei paklaustumėte, ar mano charakteris yra tinkamas mero pozicijai – net neabejoju. Šiandien Klaipėdos rajonui reikalingas žmogus, kuris moka suburti, vienyti ir motyvuoti komandą. Savivaldybės tarybą sudaro įvairių partijų, komitetų atstovai, todėl būtinas vadovas, kuris geba rasti kompromisą, moka kalbėtis ir argumentuoti. Manau, kad čia ir yra mano privalumas. Juo labiau, kad pastaruoju metu į situaciją rajone turėjau progos pažvelgti iš šalies, neturiu išankstinių nusistatymų, galiu dirbti ir sutarti su daugeliu žmonių.

Esate minėjęs, kad jei taptumėte meru, sudarytumėte kuo plačiau atstovaujamą valdančiąją Tarybos daugumą ir siektumėte, kad būtų suformuota ambicingų tikslų siekianti Taryba bei Administracijos vadovo komanda. Tiek kalbant apie politiką, tiek apie Jūs asmeniškai, teikiat pirmenybę komandiniam darbui?

Meras be komandos problemų neišspręs. Iki šiol rajono valdžioje vyrauja aiški atskirtis tarp valdančiosios daugumos ir opozicijos. Mano nuomone, visais klausimais valdantiesiems yra būtina diskutuoti su opozicijos atstovais, o ypač – priimant rajonui svarbius sprendimus, kad liktų kuo mažiau nesuprastų ir nusivylusių žmonių. Be to, merui būtina sutarti ir su Administracijos vadovybe – direktoriumi ir jo pavaduotojais.

Šiuo rinkiminiu laikotarpiu nemažai susitinku su rinkėjais, kolegomis bei kitais kandidatais į mero postą ir visi vieningai sutariame, kad į valdžią turi ateiti žmonės, rimtai nusiteikę keisti situaciją.

Meras svarbiais klausimais turi organizuoti diskusijas su visuomene, nevyriausybinėmis organizacijomis, seniūnais ar seniūnaičiais. Žinoma, visuomet lengviau sprendimą priimti su niekuo nesitariant, nei ieškoti kompromiso, tačiau be to, nieko nepasieksime.

Vasario 16 d. B. Markauskas (trečias iš kairės) dalyvavo stogastulpio, skirto Nepriklausomybės kovų dalyviams atminti, atidengimo šventėje. S. Vaičienės nuotr.

Reikia suteikti daugiau galimybių seniūnijoms

Kokias matote didžiausias rajono problemas?

Pirmiausia būtina užtikrinti skaidrumą, nustatyti aiškius kriterijus pagal kuriuos būtų skiriamas finansavimas infrastruktūriniams projektams. Žmonės turi labai gerai žinoti, kodėl būtent viena ar kita gatvė yra asfaltuojama, tvarkomas šaligatvis, gerinamas apšvietimas. Rajone netrūksta ir svarbesnių klausimų, pavyzdžiui, daugiafunkcio sporto centro statybos. Manau, kad toks sporto centras yra reikalingas, tačiau 22 mln. kainuojantis projektas kelia abejonių, juolab, kad Klaipėda turi planų netoli miesto prieigų statyti didelį sporto kompleksą su ledo arena. Jei miestas šių planų neatsisakys, ilgainiui daugiafunkcio sporto centro statybos ir išlaikymas Klaipėdos rajonui gali tapti našta. Be to, Gargždų centre jau daug metų stovi nerenovuotas Kultūros centras, tad kyla klausimas, ar mums būtina kasmet investuoti, kad ir su privataus investuotojo pagalba, apie 2 mln. eurų į milžinišką projektą, kai tuo tarpu turime varganai atrodantį Kultūros centrą? Šiuo klausimu būtina dar diskutuoti.

Žinoma, yra ir daugiau bėdų. Sendvario seniūnijoje gyventojai kelia iniciatyvas prisijungti prie Klaipėdos. Ir tai vyksta dėl paprastų priežasčių – rajonas neužtikrina vaikams vietų darželiuose ar mokyklose, nepakankamai gerinama infrastruktūra ir pan. O gyventojų skaičius ten vis auga.

Yra neįgyvendintų senų projektų. Dar man būnant LR žemės ūkio ministru, ėmėmės darbų atgaivinant Vėžaičius. Kalbu apie tuščius buvusio Žemdirbystės mokslinio instituto filialo pastatus. Ketinome atlikti renovaciją bei perkelti Nacionalinės žemės tarnybos, Nacionalinės mokėjimo agentūros skyrius, taip pat Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių, kad Vėžaičiai taptų agrariniu centru.

Netrūksta ir socialinių problemų. Neseniai su LR socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu kalbėjomės apie dienos centrų steigimą rajone. Ministras šiai minčiai pritarė, galime dalyvauti projektuose bei gauti ES finansavimą. Be to, Savivaldybė turi galimybę nuomoti patalpas socialinio būsto laukiantiems žmonėms, pirkti gyvenamuosius namus, kur galėtų gyventi neįgalieji.

Žmonės iš naujos valdžios visuomet tikisi ir laukia realiai pastebimų pokyčių. Jau ne vienerius metus Gargždų nepuošia apšiurusi autobusų stotis, kuri pirmiausia ir pasitinka čia atvykstančius svečius. Kokia Jūsų vizija dėl Gargždų autobusų stoties?

Taip, ši problema išties bado akis. Tačiau vėlgi, viskas turi būti pamatuota ir paskaičiuota. Pirmiausia būtina atsižvelgti į transporto srautus, perspektyvą, maršrutų pokyčius. Manau, kad stoties sutvarkymas itin didelių investicijų nepareikalaus, o problema bus išspręsta per ateinančią kadenciją.

Pernai Gargžduose lankęsis LR susisiekimo ministras Rokas Masiulis pabrėžė, jog Klaipėdos rajono keliai vieni iš prasčiausių šalyje. Jūsų nuomone, kaip būtų galima gerinti kelių būklę?

Susisiekimo ministerija yra pažadėjusi gerinti regioninių kelių būklę, bus skiriamos lėšos rajono keliams tvarkyti. Kita gera naujiena – beveik 30 proc. sumažėjo vieno kilometro kelių tiesimo kaina. Tad už tą pačią sumą bus galima nutiesti gerokai daugiau kelių.

Daug metų Klaipėdos rajono savivaldybė susiduria su lėšų panaudojimo problema. Darbai nėra tinkamai planuojami. Prasidėjus sezonui, kai galima imtis kelių tiesimo, paprastai, tik tada pradedamas projektavimas, viešieji pirkimai ir darbai prasideda, geriausiu atveju, tik rudenį, ir vėl nepanaudojamos lėšos, neatliekami darbai.

Taip pat reiktų suteikti žymiai daugiau galimybių seniūnijoms. Galbūt pastarosios, su mažesnėmis investicijomis, galėtų imtis reikalingų kelio remonto, tvarkymo darbų, tų atkarpų, kurios reikalingiausios gyventojams.

„Šiandien Klaipėdos rajonui reikalingas žmogus, kuris moka suburti, vienyti ir motyvuoti komandą.“ S. Ulvikienės nuotr.

Kaip vertinate Klaipėdos rajono daugiabučių namų renovacijos procesą? Ar namai, kiemai, automobilių aikštelės, yra pakankamai sutvarkyti?

Visada norisi, kad būtų gražiau. Žinoma, iškyla organizacinių problemų, ne visada būna paprasta susitarti su gyventojais. Bet visgi, tikiuosi, kad per artimiausius penkerius metus daugiabučiai, kurių gyventojai pareikš norą, bus renovuoti. Kita vertus, daug kas priklauso ir nuo Savivaldybės, kaip ji žmones informuoja, įrodo renovacijos naudą.

Kalbant apie Gargždų miesto infrastruktūrą, viena didžiausių problemų – automobilių parkavimo aikštelės. Pritariu, kad nugriovus seną pašto pastatą, atsivertų ne tik vaizdas į bažnyčią, bet ir būtų užtikrinta daugiau vietų automobilių statymui miesto centre. Manau, kad sprendžiant šį reikalą, kaip kandidatas į merus, turiu privalumų, galiu tartis su Lietuvos paštu, Turto banku. Taip pat automobilių statymo problemą reikėtų spręsti ir prie miesto ligoninės, kur buvo padaryti kai kurie netinkami architektūriniai sprendimai.

Dėmesys – švietimui

Rajone trūksta vietų vaikų darželiuose. Problema yra sprendžiama kompensuojant tėvams mokestį už privačius darželius lankančius vaikus. Kokius sprendimo būdus siūlytumėte taikyti Jūs?

Labai greitų sprendimų sunku tikėtis. Yra be galo svarbu bendrauti su Klaipėdos miesto vadovybe. Pastaruoju metu kylanti pakankamai didelė konfrontacija tarp abiejų savivaldybių – nėra geras dalykas. Šiandien neturime kito pasirinkimo – tėvai neišvengiamai turi vežti vaikus į Klaipėdos mokyklas ir darželius. Bet, žinoma, žiūrint į ateitį, būtina rajone steigti naujus darželius, o senus – renovuoti.

Tapęs meru, nemažai dėmesio skirčiau rajono švietimui. Mano nuomone, būtina optimizuoti bendro lavinimo mokyklų tinklą, centruose kurti stiprias gimnazijas, o atokesnėse gyvenvietėse visgi turėtų veikti pradinės mokyklos. Kol vaikas yra mažas, jam turi būti užtikrinamos galimybės mokytis arčiau namų. Na, o gimnazijas turėtume stiprinti, kelti mokymosį lygį.

Tapęs meru, B. Markauskas (trečias iš kairės) nemažai dėmesio skirtų Klaipėdos rajono švietimo gerinimui. S. Ulvikienės nuotr.

Kaip manote, ko trūksta Gargždams ir rajonui kultūros srityje?

Čia irgi yra dvi medalio pusės. Taip, mes turime daug kultūros centrų, jie reikalingi, tačiau tuo pat metu reikalauja investicijų, būtina užtikrinti priežiūrą. Bet jeigu pažvelgsime atidžiau, žmonių kaimiškose gyvenvietėse mažėja, o kultūros namų išlaikymo kaštai – ne. Be abejonės, negalime atimti iš gyventojų galimybės dalyvauti saviveikloje, tačiau investuoti vos ne pusę milijono eurų į kuriuos nors kultūros namus, kai tuo tarpu ten per savaitę vyksta tik vienas renginys, manau, nėra logiška.

Lygiai tas pats su renginiais. Tikriausiai naivu būtų tikėtis, kad į kokią nors mažą gyvenvietę atvažiuos koncertuoti respublikinio lygio žvaigždės. Nepaisant to, turime Kultūros skyrių, puikius Gargždų kultūros centro specialistus, tad reikia tik susėsti ir kalbėtis.

Esate aktyviai įsitraukęs į politinę veiklą, tikriausiai, laisvo laiko lieka nedaug. Visgi, kaip mėgstate leisti savo laisvalaikį?

Esu iš tų žmonių, kurie mėgsta išbandyti ką nors naujo. Yra tekę aktyviai sportuoti ir ne taip aktyviai. Su kolegomis Seimo nariais žaidžiame krepšinį, kartais medžioju, labai mėgstu žvejoti, galbūt ateityje žvejyba taps pagrindiniu mano laiko praleidimo užsiėmimu. Kiekvienais metais stengiuosi išvažiuoti į kalnus paslidinėti. Ši veikla padeda atsipalaiduoti, pailsėti, nes kalnuose išgyveni visai kitokias emocijas. Nors nebesu jaunuolis, tačiau vis dar neatsisakau ekstremalaus laiko praleidimo būdo. Pavyzdžiui, pakilti parašiutu traukiant kateriui. Kartą ketinau šokti nuo tilto su guma, tačiau šeima neleido. Jei tik turiu galimybę, stengiuosi viską išbandyti.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąskaitos.

Užsakymo nr. PR10-2019