Šalyje vykus išankstiniams savivaldybių tarybų rinkimams, ketvirtadienį, svarstyti 2019 metų biudžetą bei 2019–2021 m. Strateginį veiklos planą, susirinko 25 Tarybos nariai. Dėl asmeninių priežasčių dalyvauti negalėjo Andrius Adomaitis ir Aušra Gudauskienė. Posėdyje nutarta nedelsti ir vienus iš svarbiausių klausimų svarstyti dar jo pradžioje. Tačiau daug laiko netruko, Tarybos nariai nusprendė nevynioti žodžių į vatą ir balsuoti.

Didesnis biudžetas – daugiau išlaidų

Biudžetui pritarė 17 Tarybos narių, 7 susilaikė ir vienas balsavo prieš. Panašiai politikai balsavo ir už Strateginio veiklos plano priėmimą: 15 – už, 9 susilaikė ir 1 buvo prieš. Po balsavimo Tarybos nariai negailėjo aplodismentų, o Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas pabrėžė, kad sprendimai priimti tik valdančiosios daugumos dėka.

2019 m. Savivaldybės biudžeto pajamos sieks net 55,8 mln. eurų. Ir nors jos pastaraisiais metais augo (2017 m. – 42,7 mln., 2018 – 52,3 mln.), anot opozicijos atstovų, itin džiaugtis nėra dėl ko. Mat, padidėjus pajamoms, ženkliai išaugo ir išlaidos.

„Žiniasklaidoje perskaičiau, kad tvirtinsime kažkokį ypatingą, patį didžiausią biudžetą. Taip, jis paaugo 3,5 mln. eurų, tačiau tai tik natūralus kasmetinis padidėjimas, susijęs su gyventojų pajamų mokesčio perskaičiavimu. Turime pripažinti, kad ir išlaidos padidėjo nei kiek ne mažiau. Taip kad čia nėra vietos šūkauti ar kažkuo didžiuotis. Dabartinėje valdančiojoje daugumoje dirbantys žmonės turėjo labai gerą šansą 2017–2018 metais, kuomet biudžetas buvo realiai padidėjęs 25 proc., tuomet buvo galima įgyvendinti labai daug gerų projektų ir didžiuotis. Juolab, kad tokie padidėjimai dažnai nesikartoja, maždaug kas penkmetį“, – politikams linkėdama nustoti meluoti kalbėjo Audronė Balnionienė.

Tarybos nariui Nerijui Galvanauskui parūpo trys klausimai. Jis teiravosi Statybos ir kelių priežiūros skyriaus dėl Kretingalės evangelikų liuteronų bažnyčios tvarkymo projekto, Gargždų kultūros centro renovacijos perspektyvų bei Jakų kaimo lietaus kanalizacijos tinklų rekonstravimui reikalingų lėšų.

„Parapija yra pateikusi paraišką projektui. Savivaldybė yra numačiusi finansinį prisidėjimą prie projekto įgyvendinimo. Kitaip tariant, prisidėsime prie bažnyčios pastato tvarkybos darbų, o tvarkyti aplinką planuoja pati parapija iš savo lėšų“, – komentavo Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaitė.

Tarybos nariui buvo atsakyta ir dėl lietaus kanalizacijos tinklų Jakuose. Anot Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjos Rasos Bakaitienės, laukiama tik biudžeto patvirtinimo, tuomet bus pradėti darbai.

Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus informavo, kad jeigu niekas nepakiš kojos, dar iki vasaros Savivaldybė turėtų gauti leidimą Gargždų kultūros centro renovacijos darbams vykdyti.

„Gargždų kultūros centro renovacijos projektas buvo padarytas prieš 10 metų, rangovui buvo sumokėti pinigėliai, nors ir negautas leidimas statyboms. Manau, kad dabar rangovas to projekto taisyti nelabai norės. Kas koreguoja šitą projektą?“, – klausimą kėlė Algirdas Liaudanskis.

„Projektą koreguoja rengėjai, bet žinoma ne už „ačiū“. Dėl ko nebuvo gautas leidimas prieš 10 metų, atsakyti negaliu“, – teigė A. Ronkus.

Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Ragino nesiginčyti

„Seniai keliu klausimą dėl Vėžaičių gyvenvietės gatvių. Vis buvo kartojama, kad nėra pinigų, gal dabar jų liko?“, – teiravosi Albinas Klizas. – Bei kokia situacija su Dituvos pagrindinės mokyklos sporto sale? Pažadų buvo daug, tačiau viskas taip ir liko pažadais.“

R. Kučinskaitė informavo, kad pinigų Vėžaičiams ir šįkart neliko, o Dituvos pagrindinės mokyklos sporto salės statyba yra įtraukta į Strateginį veiklos planą, pagal galimybes, lėšos yra skirtos 2021 metams.

Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas pridūrė, kad šiandieninė Dituvos mokykla netenkina sodininkų bendrijos gyventojų poreikių: „Su mokyklos likimu nėra visiškai aišku, gali tekti keisti net jos dislokacijos vietą. Dėl to reikia šį klausimą dar apsvarstyti.“

Į Administracijos direktorių kreipėsi ir N. Galvanauskas: „Vėl tvirtinsime deficitinį biudžetą. Direktoriau, per tuos 4 metus prisididinome etatų, dabar darbo rinka įtempta, reikia kelti atlyginimus, pakėlėme. Jau nebesugebame sudurti galo su galu. Dar laukia didžiuliai projektai, kaip Gargždų daugiafunkcis centras, kultūros namai, parkas... Kaip manote, kur rasime papildomus 6 mln. eurų?“

„Ačiū už išstudijuotą mano rinkiminę programą. Galiu pagrįsti, tačiau čia susirinko ne ta auditorija. Šiandien rajone gyvena apie 5–10 tūkst. daugiau gyventojų negu yra deklaruota. Naujai išrinktos valdžios užduotis bus padaryti taip, kad tie žmonės deklaruotų savo gyvenamąją vietą. Jei suteiksime geras gyvenimo sąlygas, apšviesime kelius, priimsime vaikus į mokyklas, darželius, tai žmonės ir registruosis. Tuomet iš gyventojų pajamų mokesčio biudžetą papildytume dar 5 mln. eurų“, – aiškinosi S. Karbauskas.

Vaclovas Macijauskas ragino nesiginčyti bei balsuoti: „Kai susirinks naujoji Taryba, ji ir nuspręs, ką reikia taisyti.“

Pajamos – ženkliai augo

Kaip ir pernai, taip ir šiemet, biudžete didžiausią pokytį lemia gyventojų pajamų mokesčio didėjimas – 1,1 mln. eurų, dotacijos, planuojama, didės 1,9 mln. eurų, pajamos už prekes ir paslaugas – 0,4 mln. eurų, turto, prekių ir paslaugų mokesčiai – 0,1 mln. eurų. Lyginant su 2018 m. patvirtintomis pajamomis, prognozuojamos biudžeto pajamos didėja 3,5 mln. eurų.

2019 m. pajamų struktūroje didžiausią dalį – 47,7 proc. (26,6 mln. eurų) – sudaro gyventojų pajamų mokestis, dotacijos sudaro 38,7 proc. (21,6 mln. eurų), turto, prekių ir paslaugų mokesčiai – 3,8 proc. (2,1 mln. eurų), pajamos už prekes ir paslaugas – 8,8 proc. (4,9 mln. eurų), turto pajamos – 0,9 proc., kitos pajamos – 0,1 proc.

Rajono savivaldybei planuojamas specialių tikslinių dotacijų dydis: mokinio krepšeliui finansuoti – 10824,4 tūkst. eurų, valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti – 3131,4 tūkst. eurų, iš apskrities perduotai įstaigai išlaikyti – 289 tūkst. eurų, ūkio išlaidoms specialiosioms klasėms – 104,9 tūkst. eurų, vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti – 2238,3 tūkst. eurų, pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programas įgyvendinamų projektų nuosavam indėliui – 312,6 tūkst. eurų.

Europos sąjungos finansinės paramos lėšų projektams įgyvendinti planas – 4103,8 tūkst. eurų, kitų dotacijų projektams vykdyti – 579,4 tūkst. eurų.

Savivaldybės biudžetinės įstaigos prognozuoja, kad pajamos už mokamas paslaugas ir patalpų nuomą sudarys 3052,9 tūkst. eurų.

2019 m. iš bankų planuojama skolintis iki vieno milijono eurų, praėjusių metų viršplaninės pajamos ir nepanaudoti lėšų likučiai sudaro 1513 tūkst. eurų.

Savivaldybės biudžete planuojamas 30 tūkst. eurų Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervas.

Biudžeto pajamų struktūra. Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Didžiausia biudžeto pyrago dalis – švietimui

Švietimui, kaip ir kasmet, tenka didžiausia biudžeto dalis – 45,5 proc. Planuojama išleisti 25,4 mln. eurų, (pernai buvo išleista 23,4 mln. eurų). Iš šios sumos – 19,3 mln. eurų – asignavimai darbo užmokesčiui ir įmokoms valstybiniam socialiniam draudimui.

Šiemet ketinama biudžeto lėšomis rekonstruoti Lapių pagrindinės mokyklos bendrabučio pastatą, tam 2019-aisiais skirta 211 tūkst. eurų, 2020 metais projektas sulauks dar 200 tūkst. eurų. Taip pat bus atliekamas Gargždų lopšelio-darželio „Gintarėlis“ vidaus patalpų remontas, kuris iš biudžeto pareikalaus 54,4 tūkst. eurų. Vėžaičių pagrindinės mokyklos Girininkų skyriaus pastatų remontui skirta 98 tūkst. eurų. Agluonėnų lopšelio-darželio „Nykštukas“ pastato modernizavimui šiemet teks 10,3 tūkst. eurų, 2020 m. ir 2021 m. – dar po 250 tūkst. eurų. Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos aktų salės projektavimui ir statyboms numatyta 5 tūkst. eurų, kitąmet – 15 tūkst. eurų.

Savivaldybė numato tęsti ir kai kuriuos projektus. Projektui „Atvirkščia pamoka mokinio pažangai“ bus skirta 41,8 tūkst. eurų Savivaldybės biudžeto ir Europos Sąjungos (ES) lėšų, „Motyvuoti mokytojai ir tėvai – motyvuoti mokiniai“ – 58,5 tūkst. eurų.

Pradedamas įgyvendinti kartu su Europos Sąjungos lėšomis projektas „Mokinių ugdymosi pasiekimų gerinimas diegiant kokybės krepšelį“ Endriejavo pagrindinėje mokykloje, Priekulės Ievos Simonaitytės ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijose. Iš viso šiai priemonei numatyta 142,3 tūkst. eurų. Dar po tiek pat – kitais ir 2021 metais.

Strateginiame veiklos plane numatyta užtikrinti nuoseklų ir efektyvų jaunimo politikos įgyvendinimą Savivaldybėje. Tad šiemet iš biudžeto Gargždų atviro jaunimo centro veikos užtikrinimui bus skirta 82,1 tūkst. eurų., Jaunimo vasaros akademijos „Kartu mes galim daugiau“ organizavimui – 17 tūkst. eurų.

Neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimui skirtos Europos Sąjungos paramos lėšos.

Didesnė parama socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms

Savivaldybės ekonomikai tenka 6,9 mln. eurų arba 12,4 proc. visų biudžeto asignavimų. 2018 m. išleisti 5,9 mln. eurų. Didžioji šių išlaidų dalis tenka kelių, gatvių atnaujinimui, remontui ir priežiūrai, melioracijos statinių priežiūrai, polderinėms sistemoms atnaujinti ir prižiūrėti. Įgyvendinami turizmą skatinantys projektai, rengiami teritorijų planavimo dokumentai.

Vietinės reikšmės kelio Rimkai–Lėbartai–Dovilai specialiojo plano parengimui bei žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektui šiemet skiriama 23 tūkst. eurų biudžeto lėšų., tunelio po magistraliniu keliu A13 specialiojo plano rengimui – 46 tūkst. eurų. Gargždų miesto ir rajono architektūrinį ir urbanistinį įvaizdį gerinančių priemonių įgyvendinimui numatyta 38 tūkst. eurų, kitais metais – 60 tūkst. eurų. Šiemet Vėžaičių ir Priekulės viešųjų urbanizuotų erdvių sutvarkymo techninių projektų parengimui Savivaldybė skirs 45,2 tūkst. eurų.

Tiek pat (6,9 mln. eurų) biudžeto lėšų tenka ir socialinės apsaugos sričiai. Didesnės lėšos planuojamos socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms finansuoti: Lapių pagrindinės mokyklos globos padalinio bendruomeniniams vaikų globos namams ir savarankiško gyvenimo namams skirta 267,1 tūkst. eurų, Gargždų socialinių paslaugų centro padaliniui (nakvynės namai) – 141,2 tūkst. eurų., Globos centrui – 138,9 tūkst. eurų. Endriejavo dienos centrui skiriamas dalinis 25 tūkst. eurų finansavimas.

Socialinėms išmokoms šiemet iš biudžeto planuojama skirti 83,4 tūkst. eurų, paramoms ir kompensacijoms – 918, 8 tūkst. eurų.

Pinigų numatyta ir socialinei paramai mokiniams, socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektams, neįgaliųjų būstų pritaikymui. Bus tęsiami ir kartu su ES lėšomis vykdyti projektai – „Klaipėdos rajono savivaldybės socialinio būsto fondo plėtra“, „Kompleksinės paslaugos šeimoms Klaipėdos rajone“ įgyvendinimas, kartu su Europos sąjungos lėšomis planuojamas įgyvendinti projektas „Priekulės socialinių paslaugų centro infrastruktūros plėtra“.

Klaipėdos rajono savivaldybės diagrama

Kiek dėmesio bus skirta kultūrai?

Aplinkos apsaugai numatoma 5,1 mln. eurų arba 9,1 proc. visų biudžeto asignavimų. 2018 m. išleisti 3,4 mln. eurų.

Didžioji dalis išlaidų tenka komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo, viešųjų erdvių priežiūros darbų finansavimui. Daugiau lėšų numatoma lietaus nuotekų sistemų projektavimui ir darbams.

Vykdomas priešgaisrinių tvenkinių išvalymas ir sutvarkymas. Tęsiamas kartu su Europos Sąjungos lėšomis projektų – „Komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos rajone“, „Pakrantės žvejybos turizmas – plėtra, skatinimas ir tvarus valdymas Baltijos jūros regione“, „Klaipėdos rajono kraštovaizdžio gerinimas“ – įgyvendinimas.

Poilsiui, kultūrai ir sportui planuojama skirti 5,2 mln.

Gargždų festivalių organizavimui skirta 5,8 tūkst. eurų, o konkrečiai Gargždų miesto šventei – 10 tūkst. eurų. Atmintinų dienų paminėjimui – 2, 9 tūkst. eurų.

Gargždų krašto muziejui ir jo filialų veiklos organizavimui iš Savivaldybės biudžeto atiteks 224, 8 tūkst. eurų.

Projektui „Plikių kultūros namų pastato modernizavimas“ atiteks 126,9 tūkst. eurų iš biudžeto. Endriejavo kultūros namų, bibliotekos ir seniūnijos šildymo sistemų ir kultūros paskirties pastatų modernizavimui – 233 tūkst. eurų, Gargždų kultūros centro pastato modernizavimui – 53 tūkst. eurų.

Taip pat bus vykdomi projekto „Kalniškės piliakalnio pritaikymas kultūros ir viešojo turizmo reikmėms“ II etapo darbai. Atnaujinami paminklosauginiai objektai, įrengiamos treniruoklių aikštelės seniūnijose, vykdomos vaikų žaidimo aikštelių įrengimo, sporto aikštelių atnaujinimo programos.