Praėjusiais metais socialinėms pašalpoms, būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms nepasiturintiems gyventojams buvo skirta 223,3 mln. eurų, tačiau dėl kylančios ekonomikos ir augančių gyventojų pajamų 117,5 mln. eurų buvo nepanaudota, todėl galėjo būti perskirstoma kitoms socialinės apsaugos sritims.

Nepanaudotus pinigus Lietuvos savivaldybės pranešė daugiausia skyrusios įvairioms socialinėms paslaugoms, šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, taip pat socialinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, darbo užmokesčio kėlimui bei kitiems tikslams, tačiau niekur nepanaudota liko 11,9 mln. eurų.

Nepanaudotų lėšų neperskirstė 14 savivaldybių, iš jų daugiausia Kauno miestas – 4,3 mln. eurų (52,5 proc.), Panevėžio miestas – 2 mln. eurų (37,5 proc.), Alytaus rajonas – 533,1 tūkst. eurų (31,9 proc.).

Vykdydama stebėseną Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko analizę, kur buvo paskirstytos lėšos, kurios liko nepanaudotos piniginei socialinei paramai – tai yra socialinėms pašalpoms ir būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms.

„Nuo praėjusių metų įstatyme aiškiai įvardijama, kad piniginei socialinei paramai nepanaudotas lėšas reikia skirti kitoms socialinės apsaugos sritims – tarp jų ir socialinėms paslaugoms. Turint mintyse, kad savivaldybės socialinėms paslaugoms praėjusiais metais vidutiniškai skyrė 3,3 proc. nuo savo biudžetų, o tai sudaro apie 100 mln. eurų per visą Lietuvą, nepanaudotos piniginės socialinės paramos lėšos turėjo reikšmingai padidinti socialinių paslaugų kiekį visoje Lietuvoje ir jų prieinamumą gyventojams. Labai lauktume visuomenės vertinimų, kaip pasikeitė situacija praktiniu lygmeniu“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

„Iš savivaldybių pateiktų duomenų matome gerėjančias tendencijas – regis, vis aiškiau suprantama, kad investicijos į gyventojus, į socialinių įgūdžių ugdymą, pagalbą šeimoms ar silpnesniesiems visuomenės nariams yra esminės, jei norime matyti vieningą visuomenę, atsparią skurdui bei kitoms negandoms“, – pastebi ministras.

Kur buvo panaudotos lėšos?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikta analizė remiasi savivaldybių pateiktais duomenimis apie 2018 m. piniginei socialinei paramai nepanaudotas lėšas, kurias pagal įstatymą galima skirti tik socialinės apsaugos sritims finansuoti.

Tai reiškia, kad 117,5 mln. eurų buvo galima skirti socialinę riziką patiriančių žmonių reabilitacijai ir integracijai, pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, vienkartinėms, tikslinėms, sąlyginėms ar periodinėms pašalpoms, kurias savivaldybės skiria savo nuožiūra, smurto, savižudybių, priklausomybių bei prekybos žmonėmis prevencijai, taip pat neįgaliųjų integracijai, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, užimtumo didinimui, socialiniams būstams, socialinėms paslaugoms, socialinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimui ar atlyginimų didinimui tiek socialiniams darbuotojams, tiek socialinių išmokų specialistams.

Iš savivaldybių pateiktų duomenų buvo sudarytas sričių sąrašas, kur panaudota daugiausia lėšų.

1 VIETA. SOCIALINĖS PASLAUGOS IR PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪROS MODERNIZAVIMAS BEI PLĖTRA – 35,6 mln. eurų

Šiai sričiai skirta 30,3 proc. visų nepanaudotų lėšų. Tai apima paslaugų teikimą socialinių paslaugų, dienos centruose bei globos įstaigose, integralią pagalbą namuose.

Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai finansuoti skyrė Skuodo rajono (90,6 proc.), Trakų rajono (75,2 proc.), Zarasų rajono (72,7 proc.), Pasvalio rajono (70,2 proc.), Telšių rajono (69,6 proc.) savivaldybės.

Nepanaudotų lėšų šiai sričiai neskyrė Birštono, Biržų rajono, Kalvarijos, Molėtų rajono, Neringos, Pagėgių savivaldybės.

2 VIETA. ŠEIMOJE IR BENDRUOMENĖJE TEIKIAMA PAGALBA VAIKAMS, NEĮGALIESIEMS, SENYVIEMS ŽMONĖMS IR JŲ ŠEIMOMS – 26,8 mln. eurų

Šiai sričiai skirta 22,8 proc. visų piniginei socialinei paramai nepanaudotų lėšų. Tai apima pagalbą ir socialinių paslaugų teikimą neįgaliesiems, lėšas pagalbos organizavimui įtėviams ir vaikus globojančioms šeimoms, paslaugų teikimą žmonėms namuose, išmokas globėjams, globojantiems be tėvų globos likusius vaikus.

Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai finansuoti skyrė Birštono (81,5 proc.), Molėtų rajono (79 proc.), Vilkaviškio rajono (76,4 proc.), Biržų rajono (75 proc.), Marijampolės (74,7 proc.) savivaldybės.

Nepanaudotų lėšų šiai sričiai neskyrė Panevėžio miestas, Ignalinos rajonas, Neringos savivaldybė.

3 VIETA. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SRITIES DARBUOTOJŲ DARBO SĄLYGŲ GERINIMAS, DARBO UŽMOKESČIO DIDINIMAS – 11,3 mln. eurų

Remiantis savivaldybių duomenimis, šiam tikslui buvo skirta 9,6 proc. nepanaudotų paramos lėšų. Tai apima ne tik socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimo didinimą, bet ir darbui reikiamos įrangos įsigijimą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.

Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai finansuoti skyrė Palangos miestas (87,4 proc.), Pakruojo rajonas (37,4 proc.), Šilalės rajonas (28,6 proc.), Vilniaus miestas (24,8 proc.), Klaipėdos miestas (23,4 proc.).

Nepanaudotų lėšų šiai sričiai neskyrė Alytaus miestas, Birštonas, Biržų rajonas, Jurbarko rajonas, Kalvarija, Klaipėdos rajonas, Lazdijų rajonas, Marijampolė, Molėtų rajonas, Neringa, Rietavas, Rokiškio rajonas, Skuodo rajonas, Šakių ir Zarasų rajonai.

4 VIETA. FINANSINĖ PARAMA, SKIRTA SKURDO IR SOCIALINĖS ATSKIRTIES MAŽINIMUI – 7,1 mln. eurų

Pateiktais duomenimis, savivaldybės 6,07 proc. nepanaudotų paramos lėšų skyrė vienkartinėms, tikslinėms, sąlyginėms ar periodinėms pašalpoms.

Šias pašalpas savivaldybės skiria gyventojams, kuriems pagal įstatymą nepriklauso įprastai skiriama piniginė socialinė parama, bet savivaldybė įvertina individualią šeimos ar asmens situaciją ir mato, kad parama būtina. Šios srities pašalpos gali būti mokamos socialiai remtinų žmonių dantų protezavimui, paramai studentams, žmonėms, kuriuos ištinka gaisras, liga ar kitos negandos, taip pat galima kompensuoti komunalinių atliekų surinkimą nepasiturintiems gyventojams.

Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai skyrė Neringos (100 proc.), Druskininkų (29,1 proc.), Šilalės rajono (24,7 proc.), Tauragės rajono (23,8 proc.), Šilutės rajono (23,6 proc.) savivaldybės.

Nepanaudotų lėšų šiai sričiai visai neskyrė Palangos miestas, Panevėžio miestas, Anykščių rajonas, Biržų rajonas, Kaišiadorių rajonas, Molėtų rajonas.

5 VIETA. BENDRUOMENIŲ IR NVO PLĖTRA, JŲ VYKDOMOS SOCIALINĖS PROGRAMOS – 6,3 mln. eurų

Iš visų nepanaudotų lėšų bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms, savivaldybių pateiktais duomenimis, buvo skirta 5,4 proc. Tai apima bendruomenių socialinių projektų finansavimą, taip pat dalinį nevyriausybinių organizacijų įgyvendinamų projektų, skirtų atskirties mažinimui, rėmimą.

Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai skyrė Mažeikių rajonas (43,8 proc.), Vilniaus miestas (15,5 proc.), Kaišiadorių rajonas (11,3 proc.), Pakruojis (10,1 proc.), Anykščių rajonas (8,2 proc.).

Nepanaudotų lėšų šiai sričiai neskyrė Palangos miestas, Šiaulių miestas, Biržų rajonas, Klaipėdos rajonas, Rokiškio rajonas, Šalčininkų rajonas, Vilkaviškio, Vilniaus ir Zarasų rajonai.

6 VIETA. SOCIALINĘ RIZIKĄ PATIRIANČIŲ ŠEIMŲ IR ASMENŲ REABILITACIJA BEI INTEGRACIJA – 5,6 mln. eurų

Šiam tikslui savivaldybės skyrė 4,8 proc. nuo 117,5 mln. eurų piniginei socialinei paramai nepanaudotų lėšų. Tai apima nakvynės ir būtinųjų paslaugų suteikimą krizinėje situacijoje atsidūrusiems asmenims, krizių įveikimo ir savarankiško gyvenimo namų paslaugas socialinę riziką patiriančioms šeimoms ir vaikams, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas, gydymosi nuo alkoholizmo apmokėjimą.

Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai skyrė Pagėgiai (36,2 proc.), Radviliškio rajonas (27,3 proc.), Kalvarija (25,3 proc.), Vilniaus rajonas (23,5 proc.), Šiaulių miestas (22,2 proc.).

Nepanaudotų lėšų šiai sričiai neskyrė Vilniaus miestas, Visagino miestas, Anykščių rajonas, Birštonas, Biržų rajonas, Ignalinos rajonas, Jonavos rajonas, Kauno rajonas ir kitos savivaldybės.

7 VIETA. SAVIVALDYBIŲ IR SOCIALINIAI BŪSTAI – 4,9 mln. eurų

Savivaldybių ir socialinio būsto fondo plėtrai, rekonstravimui ir remontui skirta 4,2 proc. iš nepanaudotų lėšų.

Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai skyrė Pagėgių (16 proc.), Kaišiadorių rajono (11,3 proc.), Vilniaus rajono (11,3 proc.), Kelmės rajono (10,9 proc.), Švenčionių rajono (10,7 proc.) savivaldybės.

Nepanaudotų lėšų šiai sričiai neskyrė Alytaus miestas, Kauno miestas, Palangos miestas, Vilniaus miestas, Birštonas, Druskininkai, Jonavos rajonas, Kalvarija, Kazlų Rūda, Rietavas, Šilutės rajonas, Utenos rajonas.

8 VIETA. NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖ INTEGRACIJA – 4,4 mln. eurų

Šiam tikslui skirtos lėšos sudarė 3,7 proc. nuo nepanaudotų lėšų. Tai apima neįgaliųjų autobusų išlaikymą, integracijos per kūno kultūrą ir sportą projektų finansavimą, būsto pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, lauko erdvių, visuomeninės paskirties ir kitų patalpų pritaikymą neįgaliesiems.

Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai skyrė Kaišiadorių rajonas (25,7 proc.), Prienų rajonas (13,4 proc.), Ukmergės rajonas (12,7 proc.), Švenčionių rajonas (10,4 proc.), Kelmės rajonas (9,1 proc.).

Nepanaudotų lėšų šiai sričiai neskyrė Palangos miestas, Vilniaus miestas, Birštonas, Neringa.

9 VIETA. UŽIMTUMO DIDINIMAS – 1,3 mln. eurų

Užimtumo programoms skirta 1,12 proc. nepanaudotų lėšų. Tai apima jaunimo užimtumo rėmimą, darbo ieškančių asmenų įdarbinimą, atsižvelgus į seniūnijų poreikius, užimtumo didinimo programų vykdymą.

Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai skyrė Biržų rajonas (19,7 proc.), Druskininkai (18,7 proc.), Ignalinos rajonas (10,1 proc.), Šakių rajonas (8,4 proc.), Jurbarko rajonas (6,1 proc.).

Nepanaudotų lėšų šiai sričiai neskyrė 35 savivaldybės.

10 VIETA. SOCIALINIŲ IŠMOKŲ SPECIALISTŲ ATLYGINIMŲ DIDINIMAS – 1,3 mln. eurų

Savivaldybės administracijoje dirbančių socialinių išmokų specialistų darbo užmokesčio didinimui skirta 1,1 proc. piniginei socialinei paramai nepanaudotų lėšų.

Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai skyrė Visagino miestas (18,8 proc.), Kalvarija (13,9 proc.), Jurbarko rajonas (8 proc.), Kazlų Rūda (7,6 proc.), Šakių rajonas (6,5 proc.).

Nepanaudotų lėšų šiai sričiai neskyrė 28 savivaldybės.

11 VIETA. SMURTO, SAVIŽUDYBIŲ, PRIKLAUSOMYBIŲ, PREKYBOS ŽMONĖMIS PREVENCIJA – 0,6 mln. eurų

Pagalbai priklausomybių turintiems žmonėms, smurto, savižudybių prevencijos programų finansavimui savivaldybės skyrė 0,57 proc. nepanaudotų piniginės socialinės paramos lėšų.

Daugiausia nepanaudotų lėšų šiai sričiai skyrė Kalvarija (19,3 proc.), Plungės rajonas (2,92 proc.), Kauno miestas (1,43 proc.), Ukmergės rajonas (1,39 proc.), Vilniaus rajonas (1,28 proc.).

Nepanaudotų lėšų šiai sričiai neskyrė 33 savivaldybės.

12 VIETA. NIEKAM NEPERSKIRSTYTOS LĖŠOS – 11,9 mln. eurų

Iš visų 117,5 mln. eurų, kurie galėjo būti panaudoti visoms aukščiau išvardintoms sritims, 10 proc. lėšų nebuvo perskirstyta. Visų nepanaudotų lėšų socialinės apsaugos sritims neperskirstė 14 savivaldybių.