Lietuviams žodis Pilėnai yra tarsi lietuvių drąsos simbolis, kuris daugelį metų yra ne tik kūrėjų įkvėpimo šaltinis, bet ir visos tautos didvyriškumo pavyzdys, suteikęs jėgų daugeliu kritinių atvejų. Būtent šiandien, vasario 25-ąją, kaip manoma, 1336 metais kryžiuočių apgulti Pilėnų gynėjai bei gyventojai, suvokę, jog neatsilaikys, sudegino savo turtą  ir nusižudė.

Nors Pilėnų sudeginimo data yra oficiali ir reali, piliavietė dažnai pavadinama legendine, o mokslininkai iki pat šiol ginčijasi, kur stovėjo Pilėnų pilis.

Daugelį metų manyta, jog pilis stovėjusi ant Punios piliakalnio. Tačiau tyrinėjant istorinę medžiagą pasirodė spėjimų, jog Pilėnai galėjo būti Raseinių rajone, kiti mokslininkai gi spėja, kad Pilėnai stovėjo Kaltinėnuose. Vis dažniau pasigirsta teorijų, jog Pilėnai vis dėlto priklausė Žemaitijai.

Istorikas Albertas Vijūkas – Kojelavičius yra rašęs, jog kryžiuočiams užpuolus Pilėnus, į pilį subėgo 4 tūkstančiai karių kartu su šeimomis iš visų aplinkinių kaimų. Kariai gynėsi itin narsiai, bet priešas veržėsi per menkai sustiprintas sienas, gynėjų gretos sparčiai menko.

Pilėnų kariai priėmė sunkų ir tragišką sprendimą: piliavietėje sukrovė laužą, sumetė į jį visus turtus, į liepsnas įmetė nužudytus vaikus bei žmonas. Pilies vado Margirio kariai paprašė nukaunami, o pats vadas persismeigė kalaviju.  

Įvykiai ir vardadieniai

Vardadienį šiandien švenčia Viktorija – pergalė, Margiris – margos girios gyventojas, Regimantas – lemiantis apsaugą, Rasa, kurios vardas reiškia deivės Aušrinės perlus.

1570 metais Popiežius Pijus V ekskomunikavo (atskyrė nuo bažnyčios) karalienę Elžbietą I ir jos šalininkus.

1836 metais Samuelis Koltas gavo šešių užtaisų revolverio patentą.

1921 metais Sovietų Sąjunga okupavo Gruziją.

1999 metais argentinietė Virdžinija Rivero pagimdė dukrą automobilyje, kai šis pateko į avariją. Ką tik gimęs kūdikis tapo jauniausiu žmogumi, patyrusiu į avariją.