Praėjusį trečiadienį Klaipėdos muzikinis teatras Žvejų rūmuose rimtosios muzikos gerbėjams pristatė kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus operą „Prūsai“. Po pasirodymo garsiais plojimais buvo pasitikti ir sveikinti ne tik puikiai pasirodę atlikėjai, muzikantai, bet ir į uostamiestį atvykęs, garbingą 75-erių metų jubiliejų švenčiantis, kompozitorius.

Prieš operą surengtoje spaudos konferencijoje Giedrius Kuprevičius prisipažino, kad sukurti „Prūsus“ jį paskatino dirigentas Stasys Domarkas. Be to, anot kompozitoriaus, pati istorinė-patriotinė tema padiktavo šios operos atsiradimo svarbą Klaipėdos kraštui.

1972 m. G. Kuprevičius sukūrė muziką režisieriaus Marijono Giedrio dviejų dalių filmui „Herkus Mantas“, po to, kai šio darbo dėl laiko stokos atsisakė profesorius Eduardas Balsys. Tuo metu Kauno muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas dirigento S. Domarko, filmui įrašė siuitą, intarpus. Tada dirigentas G. Kuprevičių ir pastūmėjo imtis reikšmingo kūrinio. Taip kinofilmo „Herkus Mantas“ fragmentai buvo transformuoti į operos „Prūsai“ muziką. Vėliau kūrėjai nusprendė pagrindinę Herkaus Manto partiją patikėti tenorui Vigilijui Noreikai.

Puikiai kompozitorius prisimena tiek pirmąją operos repeticiją, tiek ir premjerą, kurioje dalyvavo net du Lietuvo Prezidentai – Valdas Adamkus ir Algirdas Brazauskas, poetas Justinas Marcinkevicius, kunigas Ričardas Mikutavičius bei kiti garbūs svečiai.

G. Kuprevičius negailėjo gražių žodžių tiek uostamiesčiui, šiame krašte gyvenantiems žmonėms bei kuriantiems menininkams, tiek ir Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui. Atviravo, kad ir pats čia jaučiasi kaip namuose. Nors operos pastatymą kompozitorius trečiadienįį stebėjo ne pirmą kartą, prisipažino, kad kištis į repeticijų procesą nė neketino. Maestro laikosi principo, jog jei kūrinys nėra naujas, jo repeticijose stengiasi nedalyvauti.

„Mano matymas ir įsivaizdavimas gali kirstis su tų žmonių, kurie tą kūrinį stato, matymu. Neturėčiau teisės savo patarimais ir nuomonėmis lysti į tą procesą. Jeigu jie ryžosi imtis mano kūrinio, reiškia stengsis, kad iš jo įšeitų viskas, kas geriausia“, – kalbėjo G. Kuprevičius.

Akimirka iš operos „Prūsai“. K. Abromavičiūtės nuotr.

Anot jo, Gedimino Šeduikio pastatymas yra visai kitoks, įdomus kostiumų bei dekoracijų skaidrumu. Be to, tragišką prūsų likimą vaizduojanti opera perteikta lengvai ir neslegiančiai.

Prieš susitikdamas su žurnalistais, G. Kuprevičius lankėsi Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje. Kompozitorius įsitikinęs, kad uostamiestyje auga puikus, muzikalus ir susitelkęs jaunimas, nepaisant to, kad jų ateitis – miglota.

„Štai, mane lydėjo jaunų žmonių styginių instrumentų kvartetas. Kaip jiems išgyventi Lietuvoje? Ką jie turi daryti? Juolab, kad šalyje esti ne vienas kvartetas su gerai grojančiais „seniais“. Kaip jiems visiems rasti vietos?“, – klausė G. Kuprevičius.

Nors vietiniai menininkai dažnai linkę Klaipėdos kultūrinį gyvenimą kiek nuvertinti, apgaulestauti, jog vis daugiau vietos lieko provincialumui ir popsui, kompozitorius mano priešingai. Pasak G. Kuprevičiaus, pajūrio kultūrinė terpė yra kiek sveikesnė nei, pavyzdžiui, Kauno.

„Gal aš ir klystu, tačiau čia kiek mažiau miesčioniškumo. Čia ir masinės šventės turi truputėlį aukštesnį lygį. Žinoma, agitbrigadinio, popsinio lygio yra visur, visuose miestuose, bet Klaipėda turi vieną saugiklį – uostą, jūros erdvę, kuri pristabdo visišką suprastėjimą“, – svarstė G.Kuprevičius.

Menininkas atviravo, jog dėl tos priežasties ir 2020-ųjų Europos kultūros sostine turėjo tapti ne gimtasis Kaunas, o Klaipėdos miestas.