Šiandien Seimas, atsižvelgęs į Konkurencijos tarybos siūlymus, pritarė Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (MPĮNVDĮ) pataisoms, kurios praplečia šiame teisės akte numatyto nesąžiningų veiksmų draudimo, taikomo didiesiems prekybininkams, sąrašą ir suteikia daugiau įgaliojimų Konkurencijos tarybai.

MPĮNVDĮ įtvirtintus naują nesąžiningų veiksmų draudimą, mažmeninės prekybos įmonės nebegalės reikalauti tiekėjų suteikti komercines nuolaidas ar bet kokį kitą atlyginimą, jeigu dėl to iš anksto nebuvo susitarta raštu.

Taip pat pataisomis, kaip pasiūlė Konkurencijos taryba, siekiama sustiprinti tiekėjų apsaugą. Seimas įteisino draudimą mažmeninės prekybos įmonėms taikyti neigiamo poveikio priemones tiekėjams, kurie kreipėsi į Konkurencijos tarybą ar teismą dėl nesąžiningų prekybos įmonės veiksmų. Jeigu prekybininkas taikys tam tikras priemones, kilus ginčui jis turės įrodyti, kad neigiamus padarinius tiekėjas patyrė ne dėl to, kad kreipėsi į Konkurencijos tarybą ar teismą.

MPĮNVDĮ pataisomis bus sudarytos dar geresnės galimybės apsaugoti į Konkurencijos tarybą besikreipiančių tiekėjų tapatybės slaptumą. Nors institucija ir iki šiol sugebėdavo užtikrinti tiekėjų tapatybės slaptumą, įvertinus MPĮNVDĮ stebėsenos metu tiekėjų nurodytas galimas įstatymo spragas, teisės aktas atitinkamai patobulintas.

Pataisos taip pat numato platesnius Konkurencijos tarybos įgaliojimus atliekant pažeidimų tyrimus ir renkant įrodymus bei ilgesnį maksimalų (iki 18 mėnesių) pažeidimo tyrimo terminą.

Minėtas įstatymas papildytas siekiant skatinti sąžiningą konkurenciją prekybos sektoriuje ir efektyviai riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių taikomą nesąžiningos prekybos praktiką. Siūlymus papildyti MPĮNVDĮ Konkurencijos taryba pateikė prieš metus, kai parengė šio įstatymo stebėseną.

MPĮNVDĮ pataisos įsigalios nuo liepos 1 d., jas pasirašius prezidentei Daliai Grybauskaitei.

Konkurencijos taryba planuoja toliau rengti susitikimus su tiekėjais ir pateikti jiems išsamios informacijos tiek apie laukiamas naujoves, tiek apie jau galiojančias MPĮNVDĮ nuostatas, leidžiančias tiekėjams ginti savo teises. Nuo šių metų pradžios surengta keliolika individualių seminarų su pavienėmis tiekėjų įmonėmis ir jas vienijančiomis organizacijomis, kurioms aiškinta, kokie prekybininkų veiksmai yra draudžiami ir kokias teises tiekėjai turi pagal MPĮNVDĮ.

Primename, kad minėtu įstatymu siekiama riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti jų bei tiekėjų interesų pusiausvyrą. Penkiems didiesiems prekybos tinklams – „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“ ir „Lidl“ – draudžiama reikalauti, kad tiekėjai mokėtų už sutikimą pradėti prekiauti jų prekėmis, t. y. vadinamųjų „įėjimo“ mokesčių, kad kompensuotų prekybininkų negautą pelną ar atlygintų vykdomo pardavimo skatinimo išlaidas ir kt.

Šiuo metu Konkurencijos taryba atlieka vieną tyrimą dėl galimo MPĮNVDĮ pažeidimo.