Vakar Savivaldybėje meras Bronius Markauskas kartu su koalicijos parneriais pristatė valdančiosios daugumos veiklos programą, kurioje numatyti svarbiausi artimiausių metų darbai. Jau kiek daugiau nei du mėnesius kryptingai besidarbuojantys valdantieji išvardijo per trumpą laikotarpį nuveiktus darbus bei akcentavo prioritetines kryptis – švietimo, nevyriausybinio sektoriaus, infrastruktūros, Savivaldybės darbo efektyvumo bei paslaugų kokybės gerinimo klausimus.

Daugiafunkcis sporto centras – be ledo arenos

Meras B. Markauskas pažymėjo, jog susitarimo tarp frakcijų buvo siekta konstruktyviai bendradarbiaujant, ne kartą susirenkant ir diskutuojant. Be to, siekiant susitarimo, buvo sudaryta ir darbo grupė. Anot jo, netrūko ir ginčų, tačiau džiaugiamasi, jog pavyko susitarti pagrindiniais klausimais. Kaip didžiausią iššūkį rajono vadovas įvardijo minusinį Savivaldybės biudžetą.

„Visi suprantame, kad programos įgyvendinimui yra būtinos lėšos. Tačiau turime pripažinti, jog radome nekokią situaciją – priplanuota buvo daug, o preliminariais skaičiavimais biudžete trūko maždaug 2 mln. eurų. Tad pagrindinis mūsų tikslas – peržiūrėti visus numatytus projektus, investicijas, Savivaldybės formuojamos politikos kryptis svarbiausiais klausimais“, – kalbėjo B. Markauskas.

Be to, meras pažymėjo, jog rajonas nuolat siekia palaikymo ir iš Vyriausybės. Daugiafunkcio sporto centro, Sendvario prisijungimo prie Klaipėdos bei mokyklos-daugiafunkcio centro steigimo klausimai trečiadienį Vilniuje buvo aptarti su premjeru Sauliumi Skverneliu. Pasak mero, viliamasi, jog Valstybei prie daugiafunkcio sporto komplekso statybų prisidėjus 50 procentų, o kitą dalį padengus Savivaldybei, projektas, nors ir mažesne apimtimi, pagaliau būtų įgyvendinamas.

„Sporto centro statybų darbus vykdome paraleliai. Nesame sustabdę ankstesnės valdžios pradėtų procesų, tęsiame projekto pirkimą, nes, galbūt, visgi atsiras privatus operatorius, prisiimsiantis atsakomybę už šio objekto statybą, veiklą ir išlaikymą. Visgi tuo pat metu plėtojame, mūsų manymu, realesnę galimybę pastatyti mažesnės apimties centrą, be ledo arenos, su baseinu bei sporto sale“, – pristatydama projektą kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininko pavaduotoja, vicemerė Audronė Balnionienė.

Anot jos, toks sporto kompleksas galėtų iškilti Gargždų parko teritorijoje. Taip būtų išspręsti ir kiti teritorijos sutvarkymo niuansai, kaip privažiavimo, gatvių, automobilių parkavimo aikštelės ir kiti klausimai.

Prioritetas – švietimas

Koalicijos sutartyje numatyta didžiausią dėmesį skirti švietimui. Anot valdančiosios daugumos atstovų, artimiausiu metu būtina išspręsti vietų ugdymo įstaigose, privačių darželių kūrimosi, o ypač – mokyklos ir darželio Sendvario seniūnijoje steigimo klausimus. Pažymima, jog deramasi su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) bei Klaipėdos valstybine kolegija dėl galimybės mokyklą-daugiafunkcį centrą įsteigti kolegijos, buvusio žemės ūkio technikumo, pastatuose.

„Valstybės investicijų programa (VIP) nenumato lėšų mokyklų ar darželių steigimui, todėl dėl finansavimo kreipėmės į ŠMSM. Tikimės, jog dėl mokyklos-daugiafunkcio centro steigimo pavyks susitarti su Klaipėdos kolegijos vadovybe, juolab, kad šią idėją palaiko tiek ministerija, tiek ir premjeras“, – teigė meras B. Markauskas.

Anot jo, ši problema tiesiogiai susijusi ir su Slengių noru prisijungti prie Klaipėdos. Viliamasi, jog Vyriausybės pagalba pavyks šį klausimą išspręsti civilizuotai, neprireikus keisti rajono ribų.

Nemažai dėmesio bus skiriama ir sklandžiam švietimo proceso užtikrinti, klasių komplektų formavimui. Frakcijos „Bendrai“ bei Švietimo, mokslo ir sporto komiteto pirmininkas Vaclovas Macijauskas pažymėjo, jog spręstas ir muzikos mokyklų klausimas. Aptarta galimybė steigti vieną rajono muzikos mokyklą su skyriais ar klasėmis mažesniuose miesteliuose.

„Su pasiūlymu sutiko tiek Gargždų muzikos mokyklos direktorė, tiek Švietimo skyriaus vedėjas, tad artimiausiu metu turime suformuoti šios vizijos projektą. Manome, kad tokiu būdu pavyks sutaupyti daugiau lėšų, juk pigiau atsieis vienam mokytojui nuvažiuoti į Kretingalę ar Priekulę ir ten su vaikais užsiimti kelias valandas nei 4–5 moksleivius skirtingu laiku atvežti į Gargždus“, – aiškino V. Macijauskas.

Jis akcentavo, jog sutaupytos lėšos būtų skirtos tik švietimui – mokyklų darbuotojų algų kėlimui ar pan.

Tarp prioritetų – ir neformalusis ugdymas. Anot V. Macijausko, koalicijoje diskutuota, kaip daugiau vaikų įtraukti į popamokinę veiklą bei kaip užtikrinti būrelių lankomumą. Šiai problemai spręsti ketinama įvesti skaitmeninę sistemą, kuri fiksuos, ar vaikas lanko būrelio užsiėmimus. Anot jo, toks būdas leis racionaliau valdyti lėšas bei pagerinti užklasinio ugdymo kokybę. Taip pat prie vaikų neformaliojo ugdymo proporcingai savo lėšomis skatinami prisidėti ir tėveliai.

Siekiama didesnio bendradarbiavimo ir su nevyriausybinėmis organizacijomis. Tam tikslui kone dvigubai padidintas nevyriausybinio sektoriaus finansavimas, peržiūrėtos ir optimizuotos programos. Skiriama daugiau lengvatų verslininkams, remiamos gyventojų iniciatyvos.

Veiklos programą pristatė Vaclovas Macijauskas (frakcija „Bendra“), Audronė Balnionienė (Liberalų sąjūdžio frakcija), Bronius Markauskas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija), Rasa Petrauskienė (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija). K. Abromavičiūtės nuotr.

Kultūros centro renovacija – jau kitąmet?

Apskritai, pasak A. Balnionienės, šiais metais infrastruktūriniams projektams iš biudžeto ketinama atriekti apie 2 mln. eurų. Be jau minėto daugiafunkcio sporto centro, nuo kitų metų planuojama pradėti Gargždų kultūros centro renovaciją. Tikimasi, jog jau gruodžio mėnesį bus pradėti rangos darbų pirkimai. Skaičiuojama, jog Kultūros centro atnaujinimo darbams prireiks apie pusės milijono eurų.

Taip pat valdančiosios daugumos veiklos susitarime numatyti ir Gargždų parko sutvarkymo darbai. Prie šio projekto įgyvendinimo tikimasi didelio gargždiškių bei bendruomenės prisidėjimo. Parko infrastruktūros sutvarkymui iš Savivaldybės biudžeto bus skirta 100 tūkst. eurų, likusieji – 250 tūkst. eurų – iš Europos sąjungos struktūrinių fondų, bus skirti žaliosios dangos sutvarkymui ir priežiūrai.

Be to, numatyta pagerinti darbo sąlygas Administracijos darbuotojams, sprendžiant Savivaldybės pastato klausimą. Šiuo metu specialistai dirba ankštuose kabinetuose, posėdžiuose valdžios atstovai, darbuotojai ir interesantai grūdasi per mažoje salėje, dėl vietos trūkumo, kai kurie Savivaldybės skyriai priversti veikti kituose miesto pastatuose. Sprendžiant problemą anksčiau buvo parengtas priestato projektas, tačiau, pasak B. Markausko, jis – nieko vertas, nes papildomi 100 kvadratinių metrų padėties nepagerins, o ir kainuos brangiai. Todėl deramasi dėl naujo Savivaldybės pastato rekonstrukcijos projekto.

Kokybiško darbo užtikrinimui – auditas

Siekiant užtikrinti Savivaldybės darbo kokybę, bus peržiūrėtos ir darbuotojų funkcijos. Tikslesnėms ir išsamesnėms analizėms ketinama samdyti auditorius.

„Pastebėjome, kad kai kurių darbuotojų funkcijos yra paskirstytos ne taip, kaip turėtų būti, dubliuojasi ar yra išvis neatliekamos, todėl būtina išsamesnė analizė. Tačiau mes tikrai nesiekiame kam nors pakenkti ar atleisti iš darbo. Audito paslaugos bus perkamos tik dėl pačios Savivaldybės, jos funkcijų kokybės gerinimo, darbuotojų bei gyventojų. Tam, kad visi sprendimai būtų priimami operatyviai ir kokybiškai“, – teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė, Administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskienė, pridurdama, jog tokia paslauga Savivaldybei atsieis ne daugiau kaip 10 tūkst. eurų.

Anot jos, atsižvelgus į skyrių poreikius, kas savaitę bus organizuojami susitikimai su skyrių vedėjais, aptariami tam tikros srities klausimai. Taip pat daugiau dėmesio bus skiriama seniūnijų reikalams, organizuojami reguliarūs susitikimai su seniūnais. Siekiama glaudesnio bendradarbiavimo su gyventojais, bendruomenių atstovais.

Naujoji koalicija tikisi, jog visus planuojamus projektus pavyks įgyvendinti. Anot V. Macijausko, būtina atsisakyti įdingo kadencinio planavimo ir daugiau galvoti apie ateitį.

Jam pritarė ir A. Balnionienė: „Mes neturime tikslo visų darbų padaryti per 4 metus. Stengiamės juos pradėti kaip įmanoma operatyviau ir užbaigti pagal galimybes.“

Valdančiosios daugumos atstovai akcentavo, jog dabar klausimai bus sprendžiami kiek kitaip nei ankstesniais metais, žadama daugiau pokyčių.