Praėjusią savaitę negalią turintis Klaipėdos rajono jaunimas rinkosi Monciškėse, kur jau devintą kartą vyko VšĮ „Revilita“ organizuota keturių dienų menų stovykla.

Stovykla – nepakartojamiems įspūdžiams

Pirmą kartą prieš devynis metus suorganizuota stovykla pamažu tobulėja, keičia formatą, plečiasi ir nepraranda populiarumo. Pasak „Revilitos“ vadovės Rekvitos Bagdonienės, negalią turintis jaunimas kasmet nekantriai laukia, kada galės leistis į pramogų ir veiklų sūkurį menų stovykloje: „Dar metų pradžioje sulaukiau pirmųjų skambučių, mamos klausė, ar stovykla vyks, norėjo susiplanuoti atostogas, kad galėtų atvykti kartu su vaikais. O ir jie vis klausinėja, kada bus, nekantrauja.“

Šiemet jaunimui siūlyti įvairūs užsiėmimai – džiazo, breiko, gamintos sapnų gaudyklės, tekstiliniais dažais piešta ant kepurių, kurtos mandalos, mėgautasi muzika, sportu, tradiciškai keptos dešrelės ant laužo. Vyraujant puikiems vasaros orams, atsirado galimybė išsimaudyti jūroje. Anot R. Bagdonienės, kai kurie vaikai tokia pramoga nesimėgavo jau kelis metus, nes neturėjo galimybės atvykti prie jūros.

Visos „Meno dirbtuvių“ veiklos suplanuotos taip, kad kurtų pozityvius, įsimintinus, nepakartojamus įspūdžius neįgaliesiems.

Įsitraukė į aktyvias veiklas

Visas keturias dirbtuvėlių dienas veiklų netrūko, jos stebino įvairove. Kelis metus iš eilės į stovyklą atvyksta visų laukiamas renginių organizatorius Rokas Pilibaitis, puikiai mokantis dirbti su specialiųjų poreikių vaikais. Vaikinas neįgaliuosius kvietė į sporto veiklas.

Pirmą kartą bandyta kurti bendrą šokį, su choreografija padėjo Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro breiko studijos vadovė Enrika Stropienė.

„Atrodė, kad šokti bus sudėtinga, svarstėme, kaip seksis. Praėjusiais metais pabandėme savo pastangomis sudėlioti šokį, rezultatas teigiamai nustebino, tad šiemet pasikvietėme Enriką. Ji sugebėjo per kelias valandas iš vaikų išspausti atrodytų neįmanomą – pastatė šokį, kurį vaikai pademonstravo uždarymo šventės metu. Šoko ir kai kurios mamos, tai irgi maloniai džiugina“, – džiaugėsi R. Bagdonienė.

Savo muzika jaunimą nudžiugino Artūras Petruoka su grupe „Klasiokai“. Surengtas ne tik parodomasis grupės koncertas – vaikai kviesti į sceną dainuoti ir groti kartu. Pasak stovyklos vadovės, tokia atrakcija vaikams leido pasijusti žvaigždėmis.

Emociškai pakylėjo

Pašnekovė pasakojo, kad vis dar gyvena stovyklos įspūdžiais, širdis kupina džiaugsmo ir dėkingumo užsiėmimų vadovams, savanoriams – visiems, padėjusiems vaikų atmintį užpildyti džiaugsmingais prisiminimais: „Tų gerų emocijų, juoko, krykštavimo – tiek daug. Vien iš vaikų šypsenų būtų galima sukurti fotografijų albumą. Jie labai natūraliai į viską reaguoja, nemoka apsimesti – veidai rodo tikras emocijas. Man, tiek kaip mamai, tiek kaip vadovei, malonu, kad šypsenos nuo vaikų ir mamų lūpų nenyksta. Visi grįžome pakylėti, kupini idėjų kitiems metams.“

Šiemet „Meno dirbtuvėse“ dalyvavo apie 50 žmonių. Kiekvienais metais skaičius kinta, bet yra vaikų, vykstančių kasmet, nuo pirmų metų. Mielai prisijungia ir mamos, nes yra galimybė ne tik vaikui įdomiai lesti laiką, bet ir pačioms mėgautis gamtos teikiamais malonumais – čia pat jūra, o iki jos veda neįgaliesiems pritaikyti takeliai.

„Smagu, kad prisijungė ir naujų žmonių, jie žadėjo atvykti ir kitąmet. Visuomet kviečiu ir žmones iš šalies – atvažiuoti, pasibūti kartu toje aplinkoje. Net ir nelankantys dienos užimtumo laukiami. Galima pabūti, kad ir vieną dieną, jei nedrąsu, ar spėlioja, kaip seksis, tai puiki proga apsižvalgyti“, – pasakojo R. Bagdonienė, pridūrusi, kad dėl finansinių išteklių ribų į stovyklą ne visada patenka visi norintys, pirmenybė teikiama dienos užimtumą lankantiesiems, ar dalyvaujantys kitose projekto veiklose, bet vietos gali atsirasti turintiems galimybę patiems apsimokėti užstovyklą.

Į sėkmę – mažais žingsneliais

Šiemet stovykla praėjo be nesklandumų, visi dalyviai išlydėti pakilios nuotaikos. Tai, pasak pašnekovės, lemia įdirbis, pasitikėjimas patirties sukaupusia komanda – nors organizacinių dalykų daug, viskas daroma ramiai, tad ir sekasi sklandžiai.

„Pati stovyklos idėja išsivystė pamažu – su Gargždų muzikos mokyklos mokytoju Sigitu Stalmoku pakalbėdavome, kad būtų įdomu suburti vaikus į kitokią aplinką ir galiausiai nusprendėme pabandyti, pažiūrėti, kaip seksis. Pirmi kokie trys metai buvo labiau skirti ieškojimams, vadovams buvo nedrąsu, o su vaikais irgi viską reikia daryti mažais žingsneliais. Tikslas niekada nebuvo išmokyti, svarbiausia – procesas, o esmė – teigiamos emocijos. Įdomu kasmet sugalvoti vis naujų užsiėmimų. Mano variklis – žmonės, dėl kurių dirbu bei negalią turintis sūnus, aktyviai dalyvaujantis veiklose“, – pasakojo stovyklos organizatorė, pasidžiaugusi, kad vaikai rodo pažangą, kasmet vis drąsiau dalyvauja užsiėmimuose, tobulėja tiek jie, tiek vadovai dirbantys kartu, kuriems be galo yra dėkinga – Vidai Kuznecovienei, Daivai Šimuliūnienei, Ritai Dirgėlaitei, Irmai Endriužienei bei Simai Ulvikienei.

„Meno dirbtuvės“ vykdomos pagal projektą „Socialinės reabilitacijos paslaugos neįgaliesiems bendruomenėje“, dalinai finansuojamos iš Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Klaipėdos rajono savivaldybės, VšĮ „Revilita“, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Gargždų viltis“, neįgaliųjų tėvų asmeninių lėšų.

Stovyklos akimirkos – Simos Ulvikienės nuotraukose: