Lietuvos ir Vokietijos dvišaliai ryšiai – neregėtose aukštumose: šios dvi valstybės itin glaudžiai bendradarbiauja kultūros, politikos ir ekonomikos srityse. Atsižvelgiant į prekių eksporto vertę, Vokietija buvo viena iš keturių svarbiausių Lietuvos prekybinių partnerių. 2018 m. eksporto apimtys į Vokietiją apie 7 proc. Į Vokietiją daugiausia eksportuota lietuviškos kilmės prekių, tad ši ES valstybė – viena svarbiausių Lietuvos ekonominių partnerių.

Iš Lietuvos į Vokietiją išgabenta daugiausia baldų, elektros mašinų ir įrenginių, žuvų ir jų produktų, plastiko, medienos, jos gaminių ir anglių. Iš Vokietijos į Lietuvą daugiausia įvežama transporto priemonių, mechaninių, elektros įrenginių ir mašinų, farmacijos produktų ir kt. Daliniai kroviniai iš Vokietijos sudaro ženklią dalį visų iš ES valstybių į Lietuvą įvežamų krovinių. Tačiau ekspertai fiksuoja, kad Klaipėdos regionas išnaudoja anaiptol ne visas bendradarbiavimo su Vokietija galimybes. Kas svarbu norint užmegzti verslo santykius su Vokietija?

Regioniniai ir kultūriniai skirtumai

Anot ekspertų, norint sėkmingai bendradarbiauti su bet kokia šalimi, pirmiausia reikia įvertinti ne tik kultūrinius ir regioninius skirtumus, bet ir verslo aplinką. Didesnės valstybės dažnai būna suskirstytos į federacijas/žemes. Siekiant užmegzti ekonominius ryšius su vokiečių verslininkais, reikia pasidomėti konkrečiu regionu, jo papročiais, tradicijomis, nes bendrosios žinios bendraujant su vokiečiais gali įstumti į keblią padėtį. Pavyzdžiui, kiekvienas Vokietijos regionas turi skirtingus tradicinius patiekalus – vieno nacionalinio patiekalo Vokietijoje, kaip kad Lietuvoje, nėra.

Specifinis verslo modelis ir požiūris

Vokietijoje daugiausia mažų įmonių, kuriose dirba iki 20-ies darbuotojų, o ir dažniausiai joms vadovauja vyresni vadovai, puoselėjantys tradicines vertybes, kartais itin konservatyvūs, nelankstūs, atsargiai vertinantys naujoves ir pokyčius. Dažniausiai pasitaikantys Vokietijoje – šeimos verslai, perduodami iš kartos į kartą. Vokiečiai vertina atvirumą ir sąžiningumą, tad jei partneriai iš Lietuvos puoselėja panašias vertybes, daugiau galimybių išvystyti su jais verslo santykius.

Bazinės žinios apie verslą ir bendradarbiavimą:

1. Su aukščiausio lygio vadovais pavyks susikalbėti kitomis populiariomis kalbomis, o žemesnio rango darbuotojai dažnai kalba tik gimtąja vokiečių kalba.

2. Bendradarbiavimui geriausia rinktis mažas ir vidutinio dydžio įmones, nesižvalgant tiek į tas, kurios turi vos vieną ar kelis darbuotojus, tiek ir į dideles tarptautines korporacijas.

3. Įmonėms, vykdančioms plėtrą Vokietijoje, reikėtų labai gerai apgalvoti personalo klausimą: patariama samdyti ir vietinių darbuotojų, o ne įdarbinti vien tik lietuvius, ir visai nesvarbu, ar veikla – krovinių pervežimas, ar maisto gamyba.

4. Vokietijoje įprasta dažnai keisti darbovietes, tad šis faktas vokiečio darbuotojo gyvenimo aprašyme tikrai neturėtų sugluminti lietuvių darbdavių.

Vokiečiai, kaip ir skandinavai, labai dažnai nuomonę apie partnerius susidaro jau pirmojo susitikimo metu, tad jam reikia tinkamai pasiruošti, pademonstruoti asmeninę sėkmę karjeroje. Reikėtų numatyti ir susitikimo darbotvarkę, informuoti partnerius apie susitikimo trukmę, pokalbio temas, tikslus ir dalyvius – tai taip pat padės formuojant teigiamą įvaizdį.

Reklama