Teisingumo ministerija inicijuoja bausmių vykdymo sistemos pertvarką, kad nuteistieji įkalinimo įstaigose užsiimtų prasminga veikla, pasirengtų integracijai į visuomenę ir mažėtų bausmę atlikusių asmenų pakartotinis nusikalstamumas. Lietuva pagal šį rodiklį, palyginti su Europos šalimis, yra pirmoje vietoje – net 62 procentai į laisvę išėjusiųjų vėl nusikalsta.

„Esminis šios pertvarkos principas yra tai, kad dirbti vengiantys drausmės pažeidėjai neteks lengvatų ir bausmę atliks griežtesniu režimu, o socialinėse programose dalyvaujantys asmenys bus pervesti į lengvojo režimo grupę ir įgis daug daugiau teisių, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Patirtis liudija, kad pataisos įstaigoje suteikta galimybė dirbti, mokytis, nuteistųjų įtraukimas į įvairias socialines programas yra tarp pagrindinių veiksnių, mažinančių pakartotinio nusikalstamumo riziką“.

Ministro teigimu, stiprinant resocializacijos kryptį, kuriama motyvacijos keisti elgesį, paskatų sistema. „Žmogui suteikiama galimybė įgyti naujų darbo įgūdžių ar net užsitikrinti darbo vietą išėjus į laisvę, jau atlikus bausmę, – pabrėžia E. Jankevičius. – Įgyvendinus šią reformą, gerokai sumažėtų pakartotinai nusikalstančių asmenų skaičius. Tai patvirtina panašų resocializacijos modelį taikančių šalių patirtis.“

Vyriausybei svarstyti pateiktas bausmių vykdymo įstatymų pakeitimų paketas sudaro sąlygas kurti pakopinę bausmės atlikimo sistemą, skatinančią nuteistuosius patekti į lengvąją grupę, kurioje taikoma daugiau lengvatų, ir kartu motyvuotų siekti keisti savo elgesį. Drausmingiems ir pasitaisyti siekiantiems asmenims būtų suteikta daugiau teisių ir privilegijų, pavyzdžiui, būtų neribojami pasimatymai ir pokalbiai telefonu, padidinta pinigų suma, už kurią per mėnesį galima apsipirkti parduotuvėje, net kelis kartus per metus leidžiama trumpam parvykti namo. Tačiau sistemingai drausmę pažeidinėjantiems asmenims būtų taikomas griežtesnis režimas negu iki šiol.

Teisės aktų pakeitimuose nustatomas minimalus valandų, kiek laiko per mėnesį nuteistieji turėtų skirti darbinei veiklai, skaičius. Taip pat reglamentuojama galimybė akivaizdžią pažangą resocializacijos požiūriu padariusiems asmenims pagal darbo sutartis dirbti už įkalinimo įstaigos ribų. Išėję į laisvę jie ne tik jau turėtų darbo vietą, stabilias pajamas, bet ir prisidėtų prie šalies socialinės sistemos išlaikymo.

Neturintys teisės laikinai išeiti iš pataisos įstaigos asmenys galėtų dirbti įstaigos viduje arba valstybės įmonėje „Mūsų amatai“. Tokia veikla būtų laikoma resocializacijos priemone, o pinigines išmokas kaip paskatinimą gautų tik stropiai dirbantys nuteistieji. Šiuo metu finansinis atlygis mokamas visiems, neatsižvelgiant į tai, kaip jie dirba ar elgiasi.  

Daugelyje Europos šalių nuteistųjų darbas pataisos įstaigose prilyginamas jų resocializacijai, kadangi ši veikla skirta darbo įgūdžiams įgyti ir išsaugoti, išmokti amato. Todėl tokia nuteistųjų darbinio pobūdžio veikla nelaikoma darbo santykiais.

Į nuteistųjų užimtumo procesą taip pat siekiama įtraukti kuo daugiau privataus verslo įmonių, kad jos pataisos įstaigose galėtų steigti darbo vietas. Kelios pramonės įmonės jau atsiliepė į Teisingumo ministerijos iniciatyvą steigti gamybos cechus pataisos įstaigose.