Baltijos kelias – apie 600 kilometrų ilgio susikibusių žmonių grandinė, sujungusi trijų šalių sostines: Vilnių, Rygą ir Taliną. 2009 metais šis unikalus įvykis įrašytas į tarptautinį UNESCO registrą „Pasaulio atmintis“. Baltijos kelio 180 kilometre nuo Vilniaus, pilietine iniciatyva, Baltijos kelio dalyviai pastatė atminimo ženklą – koplytstulpį „Nuo Klaipėdos ir Klaipėdos rajono sąjūdžio žmonių“.

Klaipėdos kraštui skirtas koplytstulpis pastatytas Pajiešmenių kaime, Pasvalio rajone. Iš ąžuolo pagamintas unikalus mažosios architektūros statinys, nes juo tarsi apjungiama autentiška Lietuvos tradicija su naujų formų paieška. Koplytstulpio centre išdrožtas Rūpintojėlis atgimimo laikotarpiu įgauna naują prasmę – tai tautos likimo simbolis, o žodžiai: „Nuo Klaipėdos ir Klaipėdos rajono sąjūdžio žmonių“ išplečia klasikinę sakralinio paminklo traktuotę, suteikdami skulptūrai pasaulietinio turinio. Muziejininkai, rinkdami medžiagą apie to meto įvykius, pakalbino agluonėniškį, koplytstulpio autorių Joną Čepą.

Nuo 1980 metų J. Čepas, pradėjęs dirbti Agluonėnų kolūkio landšaftininku, domėjosi etnografija. Tai nulėmė, kad p. Jono rankomis pagaminta daug mažosios architektūros kūrinių – stilizuotos krypties rodyklės, gyvenvietės papuošimai, tvarkytos apleistos lietuvininkų kapinės. Pamažu keičiantis politiniam klimatui kapinaitėse imta statytis krikštus (krikštas - viena iš seniausių antkapinių paminklų formų Lietuvoje aut.pastaba) ir kryžius bei koplytstulpius, įprasminančius tremtinių, partizanų, kovų dalyvių atmintį.

Rajone kuriantis Sąjūdžiui, Jonas Čepas buvo išrinktas į Sąjūdžio tarybą. Planuojant Baltijos kelio akciją, pašnekovas pamena, kad įvykiui įamžinti pasisiūlė pagaminti koplytstulpį, kurio gamybai laiko buvo mažai, dirbta net naktimis, todėl koplytstulpio formos apmąstymui laiko neturėjo. Pačią idėją padiktavo Klaipėdos krašte paplitę fachverkiniai pastatai. Būtent jų rąstų kombinacija ir padiktavo idėją, viduje buvo išdrožtas rūpintojėlis ir užrašas: „Dieve saugok mūsų tautą“, klaipėdietis kalvis Dionyzas Varkalis pagamino metalinį kryžiuką. Autoriaus teigimu, pati idėja buvo padiktuota situacijos.

Vytauto Kerpės nuotr.

Pašnekovas pamena, kad idėjos iniciatoriai į numatytą vietą išvyko rugpjūčio 23-osios anksti ryte, todėl nebuvo transporto spūsčių. Pagrindinis tikslas – pastatyti stogastulpį prieš Baltijos kelio dalyvių susikabinimą rankomis. Pastatę atsivežtą koplystulpį, kaip tuo metu buvo įprasta, surengė mitingą.

2018 metas, minint 29-ąsias Baltijos kelio metines, Gargždų krašto muziejaus iniciatyva koplytstulpis restauruotas. Restauravimo darbus atliko autorius Jonas Čepas, finansavo Klaipėdos rajono savivaldybė.