Archeologinius kasinėjimus per sovietmetį sugriautos Karklės kaimelio evangelikų liuteronų bažnyčios vietoje atliekantys archeologai džiaugiasi suradę ne tik tikslią jos buvimo vietą, bet ir įdomių interjero detalių.

Nuo praėjusios savaitės archeologinius kasinėjimus atliekanti Klaipėdos universiteto archeologė Miglė Urbonaitė-Ubė džiaugėsi vakar aptikusi ir buvusios bažnyčios bokšto vietą.

„Klaipėdos rajono savivaldybės ir Pajūrio regioninio parko užsakymu ieškojome Karklės bažnyčios pamatų, kad būtų galima nustatyti tikslią jos buvimo vietą. Tiesiog norima daryti tvarkybos projektą ir įveiklinti šią vietą, nes dabar ji labai apleista“, – pasakojo archeologė.

Atidengtas akmeninis grindinys, juosęs bažnyčią. Archeologų nuotr.

Pasak jos, nors bažnyčia buvo statyta ne taip ir seniai – 1910-aisiais ir išardyta po Antrojo pasaulinio karo, tačiau apie ją yra išlikę labai nedaug medžiagos.

„Yra labai mažai išlikusių istorinių duomenų, ypač apie tai, kaip ta bažnyčia atrodė iš vidaus, koks buvo jos interjeras, aplinka. Žinoma tik tiek, kad po Antrojo pasaulinio karo ji buvo išardyta, o plytos panaudotos kareivinėms ir namams statyti. Matome, kad ardyta labai atsakingai, visos sveikos plytos buvo paimtos. Mums pavyko rasti interjero detalių. Dabar jau galiu pasakyti, kad bažnyčios grindys buvo grįstos gražiomis raudonos spalvos molinėmis plytelėmis, o grindų pakraščiai - plytomis. Sienos buvo dažytos pasteliniais žalsvos spalvos dažais“, – kokias iki šiol nežinomas detales padėjo išsiaiškinti archeologiniai kasinėjimai, vakar pasakojo Miglė Urbonaitė-Ubė.

Atkastos originalios bažnyčios grindų plytelės. Archeologų nuotr.

Pasak jos, atradus tikslią bokšto buvimo vietą, galima daryti prielaidą, kad jis buvo nugriautas pats pirmas, greičiausiai per Antrąjį pasaulinį karą.

„Radome nugriuvusias bokšto sienas ir jos nebuvo išrinktos ardant bažnyčią“, – pasakojo archeologė.

Archeologinius tyrimus planuojama vykdyti dar pora savaičių.