Vakar Savivaldybėje lankėsi Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP). Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės atstovai atvyko aptarti bendradarbiavimo galimybių. Daugiausia dėmesio buvo skirta – kaip pritraukti rajono gyventojus į karių savanorių gretas.

Rengia karinei apsaugai ir gynybai

Svečius priėmė Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas ir administracijos direktorius Česlovas Banevičius. Rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Gintaras Jaloveckas, štabo viršininkas majoras Mindaugas Statkus bei Gargžduose veikiančios 302 pėstininkų kuopos vadas vyresnysis leitenantas Gintautas Razma supažindino su šiandienine rinktinės padėtimi ir akcentavo, kad kuopose trūksta savanorių. „Anksčiau, kai buvo privaloma karo tarnyba, užtekdavo 5 metus Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje atlikti pareigas ir nebereikėdavo tarnauti armijoje – tuomet kuopose netgi netilpdavo visi norintys. Dabar padėtis pasikeitė – nuolat trūksta karių savanorių. Siekiame bendradarbiauti su civilinėmis institucijomis, bendrauti su visuomene, kad žmonės taptų pilietiški ir prisijungtų“, – sakė rinktinės vadas. Šiuo metu Žemaičių apygardos 3-ojoje rinktinėje tarnauja daugiau kaip 760 karių savanorių ir 75 profesinės tarnybos kariai. Kuopos įsikūrusios Gargžduose, Plungėje, Skuode, Šilutėje, Kretingoje, Tauragėje ir Šilalėje. Lietuvoje iš viso yra virš 4000 karių savanorių, kurie rengiami Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai, tarptautinėms operacijoms taip pat teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.

Ketina suteikti prioritetą eilėje į darželį

Susitikime su Savivaldybės vadovais rinktinės atstovai pasiūlė apsvarstyti galimybę suteikti prioritetą savanorių karių atžaloms, patenkant į ikimokyklines ugdymo įstaigas. „Rajone, ypač Gargžduose, trūksta vietų vaikų darželiuose. Pagal Švietimo ministerijos rekomendacijas, bendrąją priėmimo tvarką į ikimokyklines įstaigas nustato Savivaldybė, todėl prašytume rasti galimybę savanorių karių vaikams suteikti pirmenybę. Kad žmonės nepradėtų piktnaudžiauti, vien tik tapti savanoriu neužtektų. Kuopos vadas išduotų rekomendaciją pagal nustatytus kriterijus. Pavyzdžiui, karys turėtų būti ištarnavęs ne mažiau dvejus metus, intensyviai dalyvauti pratybose ir panašiai. Būtumėte pirmoji Savivaldybė Lietuvoje, kuri konkrečiais veiksmais vertintų ir kartu skatintų rajono gyventojų pareigą ginti valstybę“, – kalbėjo Gargždų kuopos vadas G. Razma. Jis pabrėžė, kad ši lengvata nebūtų taikoma profesinės karo tarnybos kariams. Meras V. Dačkauskas pritarė pasiūlymui – administracijos specialistams išnagrinėjus, sprendimo projektas dėl tvarkos pakeitimo būtų svarstomas Taryboje. Beliktų tikėtis politikų pritarimo.

Kariai taip pat teiravosi apie galimybę surengti pratybas apleistuose pastatuose. Administracijos direktorius Č. Banevičius informavo, kad Savivaldybė tokių pastatų neturi – senos gamyklos bei kiti statiniai yra privatizuoti, tačiau tarpininkauti – padėtų.

Atsisveikinant buvo sutarta pasirašyti bendradarbiavimo sutartį tarp Klaipėdos rajono savivaldybės ir KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės.

Kviečia tapti kariu savanoriu

Krašto apsaugos savanorių pajėgas sudaro Savanorių pajėgų štabas, 6 rinktinės ir 40 kuopų. Į tarnybą, vadovaujantis savanoriškumo principais, atrenkami pagrindinį išsilavinimą turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal fizinį pasirengimą, sveikatos būklę bei moralines savybes tinkami kario savanorio tarnybai. Tai – nenuolatinė karo tarnyba, suderinama su darbu, mokslais ar studijomis. Per metus karys savanoris vidutiniškai pratybose praleidžia nuo 20 iki 50 dienų. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis. Be išankstinio įspėjimo kariai savanoriai gali būti pašaukti į tarnybą iki 7 parų. Karių savanorių pratybos, mokymai ir tarnybos užduočių vykdymas laikomi valstybinių pareigų atlikimu. Darbdaviai privalo atleisti karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius nuo darbo jų pratybų, mokymų metu ar pašaukus juos vykdyti užduočių. Finansiškai kompensuojama už tarnybos metu praleistą laiką (už dienas, praleistas mokymuose, mokamas atlyginimas, prilystantis atitinkamo  laipsnio profesinės karo tarnybos kario atlyginimui), apmokamos išlaidos susijusios su tarnybos atlikimu, suteikiamos socialinės garantijos. Kariui savanoriui pavyzdingai ištarnavusiam ne mažiau kaip 10 metų arba ypač pasižymėjusiam vykdant tarnybos užduotis, gali būti suteiktas Garbės savanorio kario vardas. Į Krašto apsaugos savanorių pajėgas gali būti priimami Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 iki 55 metų amžiaus.

Klaipėdos rajono savivaldybės nuotraukos: