Kasmet Europoje vėžys nustatomas maždaug 1,6 mln. žmonių, daugiau nei 120 tūkst. iš jų vėžys išsivysto dėl kancerogenų poveikio darbe – 80 tūkst. šių žmonių miršta.

Vykdant Europos saugių darbo vietų kampaniją „Efektyvus pavojingų medžiagų valdymas“ Valstybinė darbo inspekcija rugsėjo mėnesį Lietuvos aukštosiose mokyklose surengė 2 informacinius punktus studentams. Dar kartą įsitikinta, jog būsimiesiems vadovams ir specialistams trūksta žinių apie šiuos susirgimus darbo vietoje.

Renginio metu studentai atsakinėjo į klausimynus, kurie atskleidė, jog dauguma net neįsivaizduoja kokio masto problemos vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Vos 18,8 proc. visų dalyvavusiųjų į viktorinos klausimus atsakė be klaidų. Dauguma tradiciškai galvoja, kad pavojingos medžiagos tyko tik transporto sektoriuje, ar chemijos pramonėje, tačiau sunkiomis profesinėmis ligomis bei vėžiu serga net ir kosmetologai ar kepėjai.

Netikėta grėsmė – profesinis vėžys

Dažniausiai studentai klydo atpažindami sektorius, kuriuose pavojingų medžiagų paplitimas itin didelis. Daugiau nei pusė dalyvių instinktyviai rinkosi transporto sektorių ar atliekų ir perdirbimo pramonę, tačiau, ESENER-2 apklausos duomenimis, daugiausia pavojingų medžiagų naudojančiu sektoriumi laikomas žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė.

Didžiausią nuostabą studentams kėlė kasmet nustatomų su darbu susijusių naujų mirtinų vėžio atvejų skaičius. Dauguma dalyvių net nenutuokė, kad kasmet Europos Sąjungoje nustatoma net 80 tūkst. mirtinų vėžio atvejų, o ši liga dėl kancerogenų poveikio darbe išsivysto daugiau nei 120 tūkst. žmonių. Negana to, pagal Tarptautinės darbo organizacijos ir ES skaičiavimus, kancerogenai yra daugumos mirtinų profesinių ligų ES priežastis.

Pavojingos medžiagos – ne tik chemikalai

Netikėta dalyviams buvo ir tai, jog didelę riziką dėl cheminių medžiagų darbe patiria ne tik žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, transporto ar atliekų ir perdirbimo pramonės darbuotojai, bet ir kosmetologai, kirpėjai bei maisto pramonėje dirbantys žmonės.

Pavojinga medžiaga gali tapti bet kuri kieta, skysta ar dujinė medžiaga, dėl kurios gali kilti pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, tačiau tokiomis medžiagomis gali būti ne tik chemikalai. Net miltai prastai vėdinamoje patalpoje gali sukelti sunkios formos astmą. Studentai buvo nustebinti sužinoję, jog vienu iš tokių atvejų Jungtinėje Karalystėje mokyklos virėjai buvo priteista 200 tūkst. svarų žala, kurią atlyginti įpareigota mokyklos vadovybė.

Rizikos vertinimas naudingas visiems

„Gal tema su mano studijuojamu dalyku ir nėra tiesiogiai susijusi, bet manau, kad ji yra labai svarbi, nes daugelis žmonių net nepagalvoja, kad susiduria su pavojingomis medžiagomis“, – teigė klausimyną užpildžiusi reklamos vadybos studentė Agnė.

Informaciniai punktai veikė po tris dienas Vilniaus Gedimino technikos universiteto centriniuose rūmuose bei Vilniaus kolegijos verslo fakultete antrąją ir trečiąją rugsėjo savaitę, kasdien skatino studentus sužinoti daugiau informacijos apie kampaniją ir pasitikrinti jau turimas žinias apie darbuotojų saugą susiduriant su pavojingomis medžiagomis.

„Suteikta informacija padėjo praplėsti studentų žinias, susijusias su taršos mažinimo svarba profesinėje veikloje ir ne tik. Tai tiesiogiai siejasi su jų būsima specialybe ir atsakomybėmis, nes vienas iš taršos valdymo būdų yra tinkamas vėdinimas, kurį baigę studijas jie projektuos. Tinkamam vėdinimui darbo vietoje suprojektuoti būtina žinoti išsiskiriančių teršalų specifiką, keliamą pavojų, jų leistinas koncentracijas“, – renginio svarbą įvertino Vilniaus Gedimino technikos universiteto pastatų energetikos katedros profesorė Violeta Motuzienė.

Darbuotojų saugos ekspertai pabrėžia, jog nėra tokio sektoriaus, kuriame visiškai nebūtų pavojingų medžiagų, todėl labai svarbu, kad darbdaviai ir patys darbuotojai sugebėtų įvertinti galinčią kilti riziką.