Savaitgalį Gargždų krašto muziejuje pristatytas projektas ir paroda „Kelionė į istorinę XVIII a. Prūsiją. Skirta K. Donelaičio metams paminėti“. Saulėtą popietę muziejaus erdves užpildė Gargždų miesto mokyklų mokiniai, pedagogai, kultūros ir meno atstovai, senjorai bei visi, kurie susidomėjo paroda ir projektu, skirtu paminėti 300-ąsias K. Donelaičio gimimo metines.

Šio projekto tikslas – skatinti visų lygių Klaipėdos regiono ir Kaliningrado srities kultūros įstaigų bendradarbiavimą, plėsti valstybinio bei privataus sektoriaus komunikacinį tinklą. Siekiama kuo plačiau pristatyti Kristijono Donelaičio epochą ir kūrybinį palikimą, kaip išskirtinį lietuvių kultūros reiškinį.

Šį projektą vykdo devyni partneriai – Gargždų krašto muziejus, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras, Kaliningrado srities Istorijos ir meno muziejus, Kintų Vydūno kultūros centras, Neringos istorijos muziejus, Martyno Jankaus muziejus, rašytojo Thommo Manno memorialinis muziejus, Salos etnokultūros ir informacijos centras, Šilutės muziejus. Pagrindinis projekto organizatorius - Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

Apie epochą kitaip

Renginį pradėjo Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblio „Aušrinė“ atlikėjos. Jos skaitė ištraukas iš K. Donelaičio „Metų“ ir atliko Mažosios Lietuvos krašto dainas.

Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė sveikino susirinkusius svečius bei išsamiai pristatė, kuo gi muziejus, kaip partneris, prisidėjo prie projekto veiklų įgyvendinimo.

Pagrindinė muziejui iškelta užduotis buvo parengti edukacinę programą. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys pristatė projekto gimimo užuomazgas, glaudų bendradarbiavimą tarp Vakarų Lietuvos regiono kultūros įstaigų, pasidžiaugė jog projektas yra dvikalbis: lietuviškoji dalis keliaus po Vakarų regioną, o rusiškoji - po Kaliningrado sritį.

Parodos kuratorė, istorikė Zita Genienė prasitarė, jog kilnojamoji paroda „Kelionė į istorinę XVIII a. Prūsiją. Skirta K. Donelaičio metams paminėti“ neatsirado taip lengvai, kaip galima manyti. Pradžioje K. Donelaitis kėlė baimę, nes nebuvo nei Donelaičio rankraščio, nei jo rojalio ar barometro, tačiau gimė idėja, kad Donelaitį ir jo epochą įmanoma pristatyti kitaip: per retus istorinius šaltinius, lietuviškąją raštiją, edukacinę programą ir kitas, lankytojams patrauklias, veiklas.

K. Donelaičio atminimui dedikuotą parodą sudaro keletas dalių: lauko ir vidaus kilnojamieji stendai, filmas ir edukacinė programa. Lauko stenduose trumpai pristatoma K. Donelaičio biografija, jo kūrinių ištraukos. Muziejaus viduje lankytojams pristatomos dvi temos: XVIII a. Prūsija bei K. Donelaičio gyvenimas ir veikla, kūrinių sklaida pasaulyje, jo atminimo įamžinimas.

Pažintis su rašytoju ir jo aplinka

Pirmąją temą atskleidžiančiuose stenduose Prūsija parodoma ne tik kaip monarchija, kuri turėjo veiksmingą valstybės ūkio tvarkymo sistemą, centralizuotą valdžią, reformuotą ir didelę kariuomenę, bet ir kaip valstybė, kurioje buvo palanki erdvė lietuvių kalbai ir kultūrai plėtotis. Didelis dėmesys skirtas lietuviškos ir pasaulietinės raštijos plėtotei, pristatomi svarbiausi XVIII a. lietuviški bei periodiniai ir kiti leidiniai vokiečių kalba, kuriuose skelbiama gausi istorinė, etnografinė bei archeologinė medžiaga.

Antrajai temai skirtuose stenduose eksponuojamos K. Donelaičio rankraščių faksimilės, saugomos Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos Rankraščių skyriuje, kiti su šios asmenybės gyvenimu susiję dokumentai, žemėlapiai, vaizdai.

Antrojoje renginio dalyje buvo demonstruojamas parodą lydintis filmas „Donelaitis, Tolminkiemis ir mes“ (scenarijaus autorė A. Kupliauskienė, operatorius V. Gedvilas). Muziejaus edukatorė Gintarė Sargūnaitė visiems svečiams pasiūlė atlikti įvairias praktines edukacines užduotis: spręsti kryžiažodžius, dėlioti dėliones, rašyti žąsies plunksna ar apsiauti vyžomis.

Gargždų krašto muziejus kviečia visus gargždiškius ir miesto svečius apsilankyti parodoje, skirtoje geriau pažinti K. Donelaitį ir jo epochą -  XVIII a. Prūsiją. Ekspozicija veiks iki kovo 28 d.

Gargždų krašto muziejaus nuotraukos: