Kelios dešimtys Lietuvos aukštųjų mokyklų vilioja abiturientus įvairiomis bakalauro bei magistro studijų programomis. O gal verčiau rinktis amatą profesinėje mokykloje? Kasmet dauguma moksleivių suka galvas, bandydami apsispręsti, ką ir kur jie norėtų studijuoti. „Vakarų ekspresas“ pradeda studijų programų apžvalgą - šįkart dėmesys skiriamas universitetams.

Kasmet darbo rinkos ekspertai mėgina nuspėti, kokios specialybės bus paklausios po kelerių ar keliolikos metų, ir skatina jaunuolius jas rinktis motyvuodami būsima darbo vieta ir uždarbiu, o darbdaviai nuolat primena, jog trūksta inžinerijos specialistų.

Yra lengvesnis kelias

Viena personalo atrankos ir konsultacijų įmonė skelbia, jog šiuo metu labiausiai jaučiamas sistemų architektų stygius. Ypač reikalingi patyrę internetinės rinkodaros specialistai, tačiau profesionalių šios srities darbuotojų neruošia nė viena Lietuvos aukštoji mokykla. Spėjama, kad šių specialistų poreikis ateityje turėtų dar labiau augti. Teigiama, kad darbo pasiūlymų pakanka ir informacinių technologijų, sistemų saugos specialistams, sistemų testuotojams, mobiliųjų aplikacijų programuotojams.

Nepaisydami perspėjimų ir prognozių, jaunuoliai vis dėlto renkasi lengvesnį kelią - socialinius mokslus. Praėjusiais metais juos prioritetiniais pasirinko net 42 proc. stojančiųjų į aukštąsias mokyklas.

Remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, populiariausios pasirinktos specialybės Lietuvos universitetuose 2013 m. buvo politikos mokslai, ekonomika, teisė, viešasis administravimas, viešoji komunikacija, finansai, rinkodara, psichologija, tarptautinis verslas.

Pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinio direktoriaus pavaduotojo Vaidoto Levickio, ryškus universitetų ekonominis suinteresuotumas. „Paruošti ekonomikos bakalaurą yra pigiau nei inžinerijos. Aišku, yra ir besimokančiųjų interesai - jie nori lengviau mokytis. Be to, aukštosiose mokyklose yra didelė problema dėl techninės bazės“, - pažymėjo V. Levickis.

Trūksta bendradarbiavimo?

LVDK atstovo V. Levickio nuomone, norint paruošti gerus specialistus, nepakanka tik aukštosiose mokyklose dėstomos teorijos, studentams neretai trūksta praktinių įgūdžių, tačiau būna, jog pagalba iš šalies atmetama.

„Viena tiksliosios mechanikos įmonė, mūsų konfederacijos narė, siūlė prie vieno universiteto įsteigti konstruktorių biurą, kuriame studentai galėtų praktikuotis, galbūt būtų vykdomi ir įvairūs verslo užsakymai, bet nieko neišėjo, nes reikėjo pirkti įrangą. Investuojame į įvairiausius mokslinius slėnius, bet kaip paruošti gerą inžinierių, vis dar nežinome“, - kalbėjo V. Levickis.

Jo teigimu, galėtų padėti patobulinta praktikų sistema.

„Aukštosios mokyklos formaliai sako, kad yra suinteresuotos savo studentų praktika įmonėse, tačiau būna, kad ateina studentas iš prestižinės mokslo įstaigos, o jo praktikos užduotis neturi nieko bendro su įmonės veikla. Taip pat galėtų būti reguliuojamas ir praktikų laikas. Dabar dauguma aukštųjų mokyklų studentus į praktikas išleidžia vos ne iškart po Naujųjų metų. Minia studentų ima ieškotis praktikos vietų, labai konkuruoja“, - svarstė V. Levickis.

Nuo lyderystės iki nanotechnologijų

Lietuvos universitetai abiturientams siūlo platų įvairiausių specialybių spektrą. Nors dauguma daugiausiai dėmesio skiria „tradiciniams“ mokslams (viešasis administravimas, vadyba, ekonomika, teisė, politikos mokslai, finansai, komunikacija, verslas), pasitaiko ir įdomesnių bakalauro studijų, ypač tarp technologijų bei inžinerijos krypčių.

Pavyzdžiui, Kauno technologijos universitetas kviečia rinktis aprangos mados inžinerijos, maisto mokslo, eksporto inžinerijos (dėstoma anglų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbomis), robotikos, lyderystės, technikos kalbos vertimo (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbos), branduolinės energetikos, šilumos energetikos ir technologijų studijas.

Sudominti 5-10 klasių moksleivius informacinėmis technologijomis ir robotika, kuri laikoma viena perspektyviausių sričių, bandoma ir Vilniuje įkurta robotikos mokykla.

Iš kitų išsiskiria įmantraus pavadinimo studijos lietuvių ir anglų kalbomis - antreprenerystė ir vadyba. Jas siūlantis Kazimiero Simonavičiaus universitetas paaiškina, jog antreprenerystė - viena iš vadybos koncepcijų, ji suprantama kaip gebėjimas kurti ar pastebėti gyvybingas verslo idėjas, inicijuoti jų įgyvendinimą, mobilizuoti resursus, kurti naujas verslo įmones bei prisiimti su verslo plėtra susijusią riziką.

Klaipėdos universitetas išsiskiria jūrinėmis specialybėmis - jūrų transporto energetikos inžinerija, jūrų uostų inžinerija, hidrologija ir okeanografija. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas laukia studentų medicininės ir veterinarinės genetikos, medicininės ir veterinarinės biochemijos studijose. Aleksandro Stulginskio universitete - su žemės ūkiu susijusios specialybės.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas rengia orlaivių pilotus, technomatematikos, bioinžinerijos specialistus, Vilniaus universitetas - mikrobiologijos ir biotechnologijos, nanotechnologijos ir medžiagotyros specialistus. Vytauto Didžiojo universitetas siūlo multimedijos ir interneto technologijų studijas. Europos humanitarinis universitetas kviečia gilintis į kultūros paveldo subtilybes.

Vis dėlto gana gausi inžinerinių bei technologijų studijų pasiūla neužtikrina pakankamo specialistų skaičiaus - jų trūksta ir privačiame, ir valstybiniame sektoriuose. Tačiau, pasak V. Levickio, darbo vietų atsiranda ir vadinamųjų „perteklinių“ specialybių absolventams.

„Baigusiems neperspektyvias studijas, atrodo, nėra galimybės įsidarbinti. Jiems praverstų išlyginamosios studijos, kad jie galėtų lengvai persikvalifikuoti. Nors galima pastebėti, kad daug lemia ir aukštosios mokyklos vardas - vieną universitetą baigę teisininkai gana lengvai gauna darbą, o kito universiteto diplomą turintys teisininkai darbo niekaip neranda“, - samprotavo pokalbininkas.

Jo nuomone, nuspėti, kurios specialybės bus paklausios po kelerių metų, yra sudėtinga - galima labai suklysti. Vis dėlto V. Levickis dar sykį pabrėžė, jog inžinerinės turėtų būti perspektyviausiųjų sąraše.

„Gali būti informacinės technologijos, chemijos, biotechnologijų inžinerijos. Tai sunkūs mokslai, mažai kas ryžtasi juos studijuoti, nes reikia tarsi pasišvęsti mokslams“, - kalbėjo V. Levickis.

„Mažiname priėmimą į socialinius mokslus“

Dainius PAVALKIS, švietimo ir mokslo ministras

Formuodami valstybės užsakymą studijoms atsižvelgiame į specialistų darbo rinkoje perteklių ir mažiname priėmimą į socialinius mokslus, tokius kaip verslas ir vadyba, teisė. Nuolat raginame abiturientus rinktis studijas atsakingai, gerai apsvarsčius darbo rinkos tendencijas. Taip pat skatiname aukštąsias mokyklas siūlant studijas lanksčiai reaguoti į dabartinius ir ateities poreikius.

Pasitelkę ES struktūrinių fondų lėšas siekiame aprūpinti mokyklas laboratorijomis, kad moksleiviai atlikdami eksperimentus gyvai patirtų, koks įdomus gali būti „kietųjų“ mokslų pasaulis. Pastebime, kad mūsų veiksmai, darbo rinkos analizė, ekspertų perspėjimai duoda vaisių - besirenkančių socialinius mokslus abiturientų kasmet mažėja.

Skirstydami finansavimą pagal studijų kryptis, daugiausia valstybės finansuojamų vietų šiemet skiriame technologijos ir fiziniams mokslams, ypač informacinių technologijų studijoms. Jiems atiteks apie trečdalį visų 2014 m. priėmimui skiriamų lėšų. Daugiau lėšų taip pat skiriama biomedicinos studijoms. Tikslinis studijų finansavimas - antras valstybės užsakymo instrumentas, naudojamas tarp stojančiųjų į nepopuliarias, bet valstybės ūkiui reikalingas specialybes. Priimamieji į tikslines studijų vietas turi pasirašyti sutartis su būsimaisiais darbdaviais. Švietimo ir mokslo ministerija numato žymiai didinti lėšas, skiriamas tiksliniam studijų finansavimui - tam šiemet skiriama apie 1,5 mln. litų.

Kalbant apie specialistų poreikį ateityje, aiškių prognozių neturi jokia Europos valstybė. Tačiau tiek Lietuvos, tiek ES mastu galime konstatuoti tendencijas: trūksta inžinierių, technologų, biotechnologų, IT specialistų, labai paklausūs medikai.