Šiandien fotografų netrūksta. Jų tiek daug, kad ne visada lengva pastebėti aukso grynuolius, vertus šios srities atstovų vardo. Tačiau fotografijos niekur nesimokiusi 21 metų gargždiškė Rasa Kvietkutė stebina originaliais darbais. Nors pati ji tvirtina, kad yra tik mėgėja.

Sunkiausia dirbti – su vaikinais

R. Kvietkutė pasakojo, kad fotografija susidomėjo internete pamačiusi įdomią, tačiau ne itin vykusią nuotrauką.

„Tebesimokydama mokykloje pradėjau lauktis. Būnant su vaiku norėjosi kažką veikti. Kartą internete pamačiau vieną nuotrauką. Pagalvojau, kad aš galiu geriau. Nusipirkau fotoaparatą, nors mano draugas buvo labai prieš, sakė, jog nemoku fotografuoti. Pasakiau, kad išmoksiu. Taip viskas ir prasidėjo“, – prisiminė mergina, kurios aistrą fotografijai dabar jau palaiko ir vaikinas.

R. Kvietkutės pomėgiai neapsiriboja fotografija. Priešingai, ji turi tiek veiklos, kad net keista, kaip viską suspėja. Tačiau, kaip Rasa tvirtino, jai laiko nepritrūksta – jei reikia, ji ir per naktį prie kompiuterio su nuotraukomis padirbėja, kad galėtų žmonėms jas greičiau atiduoti.

R. Kvietkutė yra įgijusi virėjos specialybę. Tačiau prisipažino svajojusi būti policininke.

„Norėjau stoti į policiją, bet yra, kaip yra. Dabar būsiu savanorė. Jau užsirašiau. Taip pat nuo septynerių metų šoku. Priklausau Vėžaičių šokių kolektyvui „Karuselė“. Turėjau dvejų metų pertrauką, kol laukiausi ir vaikelis paaugo. Vėliau vadovė pakvietė grįžti. Džiaugiausi, nes jau sapnuodavau košmarus, kad nebegalėsiu šokti“, – sakė R. Kvietkutė.

Mergina prisipažino, jog jai anksčiau labiau patikdavo fotografuoti gamtą, dabar – žmones.

„Ypač merginas. Nes su jomis gali kažką daugiau sukurti. Sunkiau fotografuoti vaikinus. Merginos gali pasidažyti, pasipuošti, susišukuoti plaukus. O vaikinai – paprastai trumpais plaukais, dažytis nereikia... Mėgstu fotografuoti ir save. Kažkodėl pavyksta geriausiai, nesuprantu kodėl“, – šypsojosi R. Kvietkutė.

R. Kvietkutė tvirtina, kad neturi tabu, ko nesutiktų fotografuoti. Priešingai, ją domina eksperimentai. Nesunkiai gimsta ir idėjos fotosesijoms.

„Idėjos gimsta įvairiai. Pavyzdžiui, einu gatve ir kažką pamačiusi mintį užsirašau telefone, grįžusi namo – į sąsiuvinį. Be to, niekada neišmetu daiktų, kurie atrodo nebenaudojami. Dukrytė Kamilija sudaužė veidrodį, buvo gaila išmesti šukes. Jomis apklijavau įvairius daiktus, pradėjau daryti papuošalus. Taip pat niekada neišmetu žiedlapių. Jei reikia, panaudoju šviežius arba susidžiovinu“, – pasakojo mergina.

Viską planuoja iš anksto

Paklausta, kokia fotografija yra banali, R. Kvietkutė svarstė, kad banalūs yra žmonės, nepelnytai save vadinantys fotografais.

„Bet kas save laiko fotografais. Savęs irgi tokia nevadinu – nei mokiausi to, nei ką. O dabar bet kas, vos nusipirkęs fotoaparatą, susikuria puslapį, prie nuotraukų rašo, kas modelis, kas makiažą darė, nors jo ten nė nematyti. Man tai juokinga ir atrodo banalu“, – mąstė R. Kvietkutė, kuriai fotografija yra labiau hobis.

Nėra buvę situacijų, kad R. Kvietkutė nežinotų, kaip išsisukti. Ji viską susiplanuoja iš anksto.

„Važiavau vieną merginą fotografuoti, kai buvo šalta, tai jai ir pūslę paėmiau, ir pledų. Stengiausi, kad žmogui mažiau ką reikėtų daryti, nes pozuoti irgi sunku. Iš vakaro į fotosesijos vietą nusivežiau lovą, kopėčias. Užtat atvažiavus viskas buvo paruošta, – kalbėjo mergina, kurios veikloje pasitaiko ir ekstremalių situacijų. – Kartą sulaukiau ne tik pasiūlymo fotografuoti, bet tą patį vakarą padirbėti ir padavėja. Nusivariau nuo kojų, bet buvo verta. Kitą sykį Vėžaičiuose bandėme užlipti ant vieno stogo, per medį kabarojomės, bet nepavyko“.

Pasak R. Kvietkutės, fotografas turi būti komunikabilus žmogus, nuoširdus, drąsus, nebijoti pasakyti, kaip ir ką daryti, be to, draugiškas.

Mergina yra dalyvavusi bendroje Gargždų jaunimo fotografijų parodoje. Pasvajoja ir apie asmeninę parodą. Tačiau tikina, kad fotostudijos atidaryti nenorėtų.

„Manęs dažnai klausia, ar norėčiau turėti studiją. Tikrai ne. Tie patys daiktai man nepatinka. O gamtoje – kitaip. Daug kartų esu fotografavusi toje pačioje vietoje ir niekas nepasakytų, kad ten – ta pati aplinka. Daug kas galvoja, kad fotografuotis geriau vasarą, nes gali nusirengti ir pan. Man taip neįdomu. Geriausias laikas – ruduo arba pavasaris, kai dar yra šalta. Tada nėra viskas taip paprasta, tenka sugalvoti kažką įdomaus. Labiausiai mėgstu ūkanotas dienas“, – aiškino R. Kvietkutė.

Rasos Kvietkutės nuotraukos (daugiau jos darbų galima rasi Facebook paskyroje – FotoGrafaitė):