2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus įsakymu patvirtinti žemės verčių žemėlapiai, pagal kuriuos yra skaičiuojami žemės mokesčiai, perskaičiuojami valstybinės žemės nuomos mokesčių dydžiai, vertinamas nekilnojamasis turtas.

Naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1 348 verčių zonų. Šie žemėlapiai, palyginti su galiojusiais 2019 m., papildyti 87 nustatytomis verčių zonomis. Praėjusiais metais tokių zonų buvo 1261, o 2004 metais, kai buvo pradėti sudarinėti verčių žemėlapiai, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje tokių zonų buvo tik 413. Verčių zonų kasmet nustatoma vis daugiau, nes tokiu būdu yra siekiama kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas.

Žemės verčių žemėlapius kiekvienais metais rengia valstybės įmonė Registrų centras, o juos tikrina ir tvirtina – Nacionalinė žemės tarnyba. NŽT patvirtintus žemės verčių žemėlapius VĮ Registrų centras naudoja rengdamas elektronines skaičiuokles, pagal kurias galima nustatyti konkretaus žemės sklypo vertę. Žemės verčių zonos nustatomos remiantis konkrečioje zonoje per praėjusius kalendorinius metus sudarytais sandoriais ir jų vertėmis.

Apskritai Lietuvos Respublikoje žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2019 m., nuo 2020 m. sausio 1 d. didėja 1,07 karto (mažiausiai – 0,01 karto – Alytaus miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Šiaulių rajono ir Vilniaus rajono savivaldybėse, daugiausiai – 1,27 karto – Lazdijų rajono savivaldybėje).

Vertinant atskiroms žemės grupėms priskirtinus žemės sklypus, vidutinė jų rinkos vertė, palyginti su 2019 m., nuo šių metų sausio 1 d. kinta įvairiai:

Gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Kalvarijos ir Šiaulių rajono savivaldybėse mažėja 0,97 karto, Klaipėdos rajone nekinta, o kitų miestų ir rajonų teritorijose didėja nuo 1,01 iki 1,16 karto;

Komercinės paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Kretingos rajono, Marijampolės, Šiaulių rajono ir Zarasų rajono savivaldybėse mažėja nuo 0,95 iki 0,99 karto, Prienų rajone ir Radviliškio rajone nekinta, kitose teritorijose didėja nuo 1,01 iki 1,20 karto;

Mėgėjų sodų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Rietavo ir Šiaulių rajono savivaldybėse mažėja nuo 0,98 iki 0,99 karto, Elektrėnų, Joniškio rajono, Kretingos rajono, Radviliškio rajono, Šiaulių miesto, Šilutės rajono ir Vilniaus miesto savivaldybėse nekinta, kitose teritorijose didėja nuo 1,01 iki 1,35 karto;

Pramonės ir sandėliavimo žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Neringos, Palangos miesto, Plungės rajono, Rietavo, Šiaulių rajono ir Telšių rajono savivaldybėse mažėja nuo 0,78 iki 0,99 karto, Alytaus miesto, Kalvarijos ir Trakų rajono savivaldybėse nekinta, kitose teritorijose didėja nuo 1,01 iki 1,23 karto;

Žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Neringos savivaldybėje mažėja 0,99 karto, Panevėžio mieste nekinta, kitose teritorijose didėja nuo 1,01 iki 1,32 karto.