Ketvirtadienį Savivaldybės salėje įvyko susitikimas su VšĮ „Versli Lietuva“ ir Klaipėdos regiono savivaldybių politiką formuojančiais atstovais. Susitikime aptartos viešųjų paslaugų perdavimo nevyriausybinėms ir bendruomeninėms organizacijoms ir socialinio verslo kūrimosi galimybės.

Pristatytos rajono socialinės paslaugos

Susitikimo metu kalbėta, jog viešųjų paslaugų perdavimas taptų gera galimybe savivaldybėms, nevyriausybiniam sektoriui ir verslui, siekiant kokybiškų viešųjų paslaugų ir palankios socialinės aplinkos savo bendruomenėms. Anot Klaipėdos rajono mero Broniaus Markausko, šis modelis – patrauklus, tačiau kol kas vis dar keliantis nemažai klausimų. Pasak rajono vadovo, neaišku, kiek nevyriausybininkai yra pasiruošę tokiam žingsniui ir kaip savivaldybės galės joms padėti.

„Būtina apie tai kalbėti, diskutuoti ir dalintis savo patirtimi. Mūsų rajono socialinė politika yra pakankamai gerai vertinama Lietuvos savivaldybių kontekste. Praėjusiais metais buvome apdovanoti „Auksine krivūle“ ir prie to prisidėjo mūsų specialistai, kurie taip pat supranta Vyriausybės ir mūsų norą viešąsias paslaugas perduoti nevyriausybiniam sektoriui“, – kalbėjo B. Markauskas.

Susitikimo-diskusijos metu Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė pristatė rajone teikiamas socialines paslaugas. Anot specialistės, kai kurios paslaugos yra licencijuojamos, o kai kurios – ne. Būtent pastarosios ir yra patrauklesnės nevyriausybiniam sektoriui, nes nereikalingi tokie aukšti reikalavimai patalpoms, higienos normoms, etatų skaičiui ir pan.

„Tiesa, kiek žinau, socialinės priežiūros paslaugas numatoma akredituoti. Kitaip tariant, įstaigos, norinčios teikti socialinės priežiūros paslaugas, turės gauti akreditaciją, kuri bus suteikiama 3 metams su galimybe pratęsti“, – pažymėjo D. Gumuliauskienė.

Svarbu – pokytis

Anot vedėjos, rajone veikia 5 socialines paslaugas teikiančios biudžetinės įstaigos ir 6 – nevyriausybinės. Taip pat pagal poreikį paslaugos yra perkamos ir kitų savivaldybių globos namuose, įstaigose, kurios turi veiklai reikalingas licencijas. Rajone pagalba teikiama socialinės rizikos šeimoms, auginančioms vaikus, vaikams su negalia ir jų šeimoms, likusiems be tėvų globos vaikams, suaugusiems asmenims su negalia ir jų šeimoms, senyvo amžiaus, socialinės rizikos asmenims, vaikus globojantiems ar įvaikinusiems asmenims bei siekiantiems jais tapti. Nors pripažįstama, kad veikiantis socialinių paslaugų tinklas nėra tiek išplėtotas, kad užtikrintų pakankamą socialinių paslaugų apimtį, įvairovę ir prieinamumą visoms socialinių paslaugų gavėjų grupėms, tačiau teigiama, kad gyventojams teikiamos beveik visos Socialinių paslaugų kataloge nurodytos paslaugos.

Apie socialinį verslą, jo atsiradimą, kūrimosi galimybes, skirtumus nuo tradicinio verslo bei nevyriausybinių organizacijų, susirinkusiesiems papasakojo „Versli Lietuva“ projektų vadovė Aušra Pulauskaitė.

Pasak „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorės Ingos Juozapavičienės, svarbu kalbėti ne tik apie skaičius, kiek paslaugų bus perduota, bet ir apie rezultatą, pasiektą pokytį.

„Mums svarbu, kad savivaldybės pirktų ne tik paslaugą, bet ir pokytį. Suprantu, kad tai skamba labai ambicingai ir kelia daug klausimų, tačiau, kaip pavyzdį galiu pateikti Kauno miesto bei Kaišiadorių rajono savivaldybes, kurios dirba šioje srityje. Savivaldybės identifikavo savo opiausias problemas ir pakvietė tiekėjus teikti paslaugą, kuri būtų nukreipta į pokytį“, – kalbėjo I. Juozapavičienė.

Anot jos, Kauno savivaldybė socialinio būsto trūkumo problemą sprendžia ne statydama papildomų būstų ar juos nuomodama, bet dirbdama su bendruomene, kuri iš kartos į kartą gyvena socialiniuose būstuose ir kitokio gyvenimo net neįsivaizduoja. Kaišiadorių rajonas, pasak I. Juozapavičienės, dirba su negalią turinčiais žmonėmis, didina jų socialinės integracijos mastą.

Pastebėta, kad paslaugų perdavimas Lietuvoje yra nauja galimybė socialinio verslo augimui, bendruomenių ir pilietinės visuomenės aktyvinimui ir tiesioginiam įtraukimui į valstybėje vykstančius procesus.

Susitikimo metu buvo pateikta ir daugiau socialinio verslo pavyzdžių.

Dalinosi patirtimi

Įvairius klausimus kėlė bei savo patirtimi diskusijos metu dalinosi ir aplinkinių savivaldybių atstovai. Klaipėdos socialinių paslaugų departamento direktorius Deividas Petrolevičiaus teigė, jog svarbus ne tik paslaugų perdavimas, bet ir konkurencijos atsiradimas.

„Klaipėdos mieste privatus sektorius kuruoja 24 proc. socialinių paslaugų. Suprantu, kad svarbus ne skaičius, o kokybė. Mano manymu, ji taptų geresnė, jei atsirastų bent kelios nevyriausybinės organizacijos, kurios norėtų pretenduoti į tam tikrą paslaugą. Dabar džiaugiamės, kad atsiranda bent vienas paslaugos teikėjas“, – kalbėjo D. Petrolevičius.

Visai kitokia patirtimi pasidalino Skuodo rajono savivaldybės mero pavaduotoja Daiva Budrienė. Anot jos, dar 2008 metais Savivaldybė kultūrinę veiklą buvo perdavusi viešosioms įstaigoms. Tačiau, anot mero pavaduotojos, toks 4 metus gyvavęs modelis nepasiteisino.

„Nebuvo tokios kokybės, kokios mes norėjome. Galiausiai renginius vėl ėmėsi organizuoti biudžetinės įstaigos. Tad mes jau esame praėję tą etapą, tikriausia, nebuvome pasiruošę, nebuvo pasirengusios ir mūsų įstaigos“, – apgailestavo D. Budrienė.

Pasak Neringos socialinių paslaugų centro direktorės Rasos Baltrušaitienės, su didesnėmis problemomis susiduria mažesnės savivaldybės, o didžiausia jų Neringoje – gyventojų senėjimas.

„Nuolatinių, Savivaldybėje veikiančių nevyriausybinių organizacijų mes apskritai neturime. Tad mūsų vadovų lauks didžiulis galvos skausmas, kam reikės tas socialines paslaugas perduoti“, – pažymėjo R. Baltrušaitienė.

Vėliau prie diskusijos prisijungė ir Klaipėdos rajono nevyriausybinių ir bendruomeninių organizacijų atstovai.