Dovilų etninės kultūros centre pristatytas filmas „Visos tarmės gražiausios“. Dalyvavo filmo kūrėjai: režisierius, operatorius, prodiuseris Arvydas Barysas ir lietuvių kalbos instituto mokslininkė dr. Dalia Kiseliūnaitė.

Filmo kūrėjai sako, kad idėja gimė bendraujant su lietuvių kalbos tyrinėtojais, mokytojais ir puoselėtojais.

Kas yra gimtoji kalba? Daugeliui mūsų ‒ tai gimtoji tarmė, kuria kalbėjo mūsų motinos, tėvai ir seneliai. Tai kalba, kuria ištarėme pirmuosius žodžius, dar teisingiau – pirmuosius skiemenis jau ankstyvoje kūdikystėje. Ir netrukus tapome dvikalbiai, nes greta gimtosios tarmės į tolimesnį kelią lydėjo bendrinė kalba.

Kaip jos mumyse sugyvena? Kuri brangesnė? Kuri gražesnė? Kuri svarbesnė? Filmo herojai dalijasi savo patirtimi ir požiūriu į tarmę, kuri yra jautriausia ir tuo pat metu tvirčiausia gija, siejanti mus su šeima, namais, tėviške. Ar tikrai mūsų tarmės nyksta sulig kiekviena nugriauta troba ir užartu keliu? Ar apsirengusios miesto drabužiu jos tampa neatpažįstamos, netikros? O gal mums jų nebereikia? Sudie, senutės, jums laikas į muziejų kartu su vyžomis ir klumpėmis?

Vienas iš filmo veikėjų – lietuvininkų tarmės puoselėtojas Helmutas Lotužis ir Arvydas Barysas. Donato Bielkausko nuotr.

Filme tarmiškai prabils įvairių regionų ir kartų atstovai, pradedant dainuojančia žemaite močiute, baigiant guviais Sūduvos vaikais, draugaujančiais su zuikiais ir moderniomis technologijomis. Į kūrybą mielai įsitraukė ir Punsko lietuviai, ir ne viena Lietuvos įžymybė. Tai nėra mokomasis filmas, tai filmas apie meilę.

Vienas iš filmo „aktorių“ – ir Dovilų etninės kultūros centro darbuotojas lietuvininkas Helmutas Lotužis, ̶ kaip tik todėl filmo premjera įvyko būtent čia. Filmas sukurtas daugiausia jo autorių entuziazmo dėka, be jokio specialaus finansavimo.

Į renginį iš kito Lietuvos krašto – Ignalinos atvykusi viena iš jaunųjų rytų aukštaičių tarmės puoselėtojų – Greta,  ̶  tarmiškai, kartu šiuolaikiškai ir subtiliai padainavo porą savo krašto dainų. Tarmės reikalingos šiuolaikiniam žmogui, ieškančiam savasties iš naujo, ̶ kaip ir tėviškės pieva, kūdra ar pamiškė.